Niekada nerašydavau Jums mamos (esu tinginiukė
), bet skaitydavau tai visom temom ir negalėdavau atsidžiaugt kiek daug Jūs žinot. O šiandien noriu su Jumis pasidalint džiaugsmu, grįžau su plačia šypsena iš miesto, pirma mintis visoms papasakot gal pravers. Rašau savo mergytei dienoraštį, kaip jos laukėm, kaip gimdėm, kaip ji auga, ką išmoksta, ką pasako, kaip ką myli, kaip švenčiam ir t.t. Kol kas rašydavau į juodraštį visada žinojau, kad teks perrašyt, o šiandien kilo mintis užeit į pirmą pakeliui pasitaikiusią parduotuvę pažiūrėt kokią knygelę ar sąsiuvinį, ir pataikyk taip, kad ten būtų savininkas. Aš papasakojau ko norėčiau, jis pasiūlė odinę knygą, bet jos buvo kažkokios tamsokos. Pasirodo ne problema, nes jie patys kažkur veža aptraukt (dėl to ir kaina prieinama), tad spalvą galiu rinktis ir svarbiausia jie tas knygas gamindami išspaudžia ten visokius raštus. Taigi užsakiau kaštono spalvos odinę knygą ant kurios viršelio odoje bus išspausta: EMAI. Valio!!!!!
Taigi knygelė bus pildoma ir keliaus į pintą skrynią, kur jau padėti nėštumo kalendorius, krikšto rūbeliai ir žvakė, vaiko knyga, plaukų sruoga, delniuko ir pėdutės antsaudai gipse, video kasetės, nuotarukų albumas, echoskopijos nuotraukos ir net nėštumo testas.
Dukrytei augant tikrai bus dar vertingų daiktų, kurie čia paklius. Manau, kad kai ji užaugs rasiu progą jai tą skrynią padovanoti, gal net per vestuves! Tikrai turėtų būti įdomu sužinoti, pamatyti ir gal net pajausti savo gyvenimą, kurio pats neprisimeni. Visi juk mes truputį egoistai, tad mums įdomiausia viskas apie save. Gal kam pravers mano idėjos. Tiksliau pasidžiaugiau čia aš Jums savimi
