Angeliukų mamyčių svetainė

lengviau gal dabar kazkiek tau
as kazkiek gailiuosi, kad mes neleidom mazutei skrodimo daryt (vyras kategoriskai uzdraude) , nors buvo gyvai esant padaryti kraujo, slapimo, genetiniai tyrimai, smegenu tomografija -nerado prie ko prikibt , bijojom, kad tai gali but del mediku kaltes tik... nezinau net , kartais buna ramu del visko, bet kartais nei is sio nei isto asaros smaugt pradeda... ir dabar kazkaip turiu pasiulyma duot interviu apie savo darbus ir nezinau artik neatsisakysiu, nes bijau to klausimo- kodel ar nuo ko pradejai siuvinet, siuvineju tik del savo angelo, noriu ja matyt nors is savo darbu... va tokie dalykai dabar vercia mane asarot
nezinau, kazkaip paskutinem dienom baisiai man jos truksta, jai jau butu pusantru metuku , o vakare dar einam i 2metu gimtadieni, nezinau kaip ten reiks vaidint laiminga

vdapr - o pas kokią gydytoją konsultavaisi? Čia kmuk? Man, sakė, kai jau būsiu , tai priežiūrai eit pas V.Gintautą, ale aš dar norėčiau šiaip pasirodyt kokiam .




Aš visada galvojau, kad skrodimai daromi bet kokiu atveju . Mūsų gal net neklausė? darė... bet būtume sutikę ir taip.
Pagalvojus, kokia alchašė uždusintų norėdama atsikratyt ir neduodų sutikimo - tai ką - ir parašo - neaiški mirtis??? Ir vaikšto toliau laisva??


Tai myto ryt nei viena nenori? Savaitgaliai šeimai?

Aš dar ir pirmadienį negaliu - pas stomotologę.

saunu, kad atsiradai Vdapr. Dziugu, kad zalia sviesa tau zada jungti jau nuo sausio ir liudna, kad ja vis delo tenka jungti, o ne tiesiog dziaugtis savo maziuku.
Gal tu gali parasyti tikslia histologine mirties priezastias isvada, jei labai neskaudins taves tai , jei nenori viesai gal gali i AZ.

Is tiesu visnos is musu nori zinoti viska, kitos nenori zinoti, vienos nori moksliniu paaiskinimu, kitoms uztenka likimo , kiekviena susirandam savo riba su kuria galim gyventi
Laikykis rugseje O del intrvju tai pagalvok nes is tiesu tu save ar visuomene saugai nuo savo skausmo . kartais man susidaro jausmas, kad mes periodiskaibijom buti kitokios, " pazenklintos", bijom prisipazinti, kad netekom vaikuciu tarsi mes juos nuzudziusios butume . Cai as ne apie tave rugseje, tisiog tavo abejones del intervju prisidejo prie kitu atveju kelianciu ta minti...is tiesu galbut kartais tiesiog reikia pasilepti nuo savu minciu niekam ju neparodant, neissakant, kad nors trumpam galetume apsimesti, kad gyvenimas yra vis dar grazus

del dukrytes skrodimo, man dave pasirasyt dokumentus, kad sutinku, bet kai vyras atvaziavo, nuejo pasisneket su daktarais ir kategoriskai uzdraude daryt skrodima, nes vistiek nesitikejom kad parasys tiesa, nes akivaizdus faktas, kad jie kalti vien todel, kad mane laike 4val nubegus vandenims, kai stodavo vaiko sirdele, neleido absoliuciai jokiu vaistu plauciams brandint, nors jie jau pries savaite pasake kad gimdysiu pries laika(buvo 36sav), neisnesiota ir hipotrofiska kudiki (silpna) na ir dar inkubatoriuj pasigautas plauciu uzdegimas (pati maciau kaip balandzio men pries atidaryta langa buvo paliktos atviros inkubatoriaus dureles- pamirso uzdaryt )... tik po laiko dasuto, kad galejom samdyt kad privaciai atliktu visus tyrimus nepriklausomi ekspertai

pasmus bene vienintele diena kai su seimyna bunam kartu- sekmadienis
siandien vaziuosim vakare i gimtadieni mb seses vaiko, bus pas anyta viskas, tai patikekit kaip man smagu matyt jos sypsenas ir vaidint pavyzdinga marcia
Papildyta:

pas mus mazas kaimas, apie mane ir taip zino, viena motera pirstu rode ir juokes cai ta kur palidojo , nesupratau kas tokio isteriskai juokingo buvo, gal ji mane kad kazkas mane supainiojo, su TA KITA...
nebijau pasakyt kad nebeturiu dukrytes. dabar atsirade nauju pazystamu PO TO, kartais paklausia kodel negalvojam apie kita, zmones lieka sokiruoti kai pasakai, kad mes ja turim, bet ji ne su mumis, teko net ir vyru akyse pamatyt asaras...
kazkaip pazenklinta-kitokia, seniai jauciuos, nebeliko ne vienos drauges, absoliuciai nutruko viskas su visais, liko tik seima... skaudu, bet isgyvensim, tiesiog ismokau "nebematyt" to ko nenoriu arba pasistengiu isvengt

Manau, kad skrodimo duomenu jie neklastoja, nes tokiu atveju tai tiesias kelias prarasti licenzija jei islystu tiesa. darydami skrodima jie daro histologinius tepinelius visu organu audiniu (nu sitoj vietoj dabar pati suabejojau, bet turetu daryti)ir juos laiko tai ir net palaidojus kuneli galetum surasti ar duoti atsakymai teisingi. O del privataus eksperto ne taip cia lengva, pati nenusisamdysi, tada jau tik per advokata reiktu reikalus tvarkyti, o tai jau savaime reikstu padavima i teisma.

butent, kad jei butume kreipesi privaciai, tada jau butum eje iki galo... bet nesinori viso to purvo, patyciu ir visu kitu nesamoniu

kaip viskas liūdna vdapr, laikykis... rugsėje, na jei moteris juokiasi iš vaiko mirties, tai ant jos net pykti nebegalima, tai visiškai žlugęs ir likimo nuskriaustas žmogus, jei įžvelgia tame kažką juokingo

O jūs visos turite kažkokius popierius? skrodimo išvadas ir pan.?
Nes aš jokio popierėlio neturiu..... siaubas, tuo metu apie tai negalvojau, o dabar kažkaip net nežinau, gal reikėjo irgi reikalauti?? o kas turėjo duoti?

STT, galiu tik įsivaizduoti tavo nerimą, bet tu laikykis, nes mes visos laukiame gerų naujienų, laikom kumščius ir tikime, jog viskas bus gerai

mes nieko neturim del skrodimo, tik gydytoja buvo darius rankyciu, kojyciu, galvytes, pirsteliu nuotraukas tai surase i diska ir atidave ir dar kazkokias ten savo isvadas...

Neturim. Tik mirties liudijimą.

ačiū mergytės už palaikymą

dėl išvadų, ir aš turiu skrodimo išvadas, reikalavau kad ištirtų viską ką tik gali.
netikiu niekuo. kai aš klausiau, ar būčiau turėjus vaiką, jei būtų anksčiau, jei nebūtų suinfarktavus placenta man irgi pasakė - pažiūrėkit, vaiko organiukai buvo pažeisti... aprašyme plaučiuose vanduo, kraujas, kituose organuose taip pat .. viskas taip pasidarė todėl, kad vaikas mirė. pas kiekvieną lavoną taip pasidaro, ar vaiką ar suaugusį.
Netikiu nei vienu žodžiu ir netikėsiu gyvenime, kad aš to vaikučio galėjau neturėti. Aš turėjau turėti, bet tiesiog įvyko įvykis, panašus kaip plyta nukrenta ant galvos ir užmuša. Jokios mistikos.... tiesiog likimas.
paskui kiek konsultavausi visi man ryškino, kad ten skrodimo išvadose aprašyta viskas, kas matoma, o kai organizmas miršta, jis iškart keičiasi, vat ten viską ir surašo.

taigi, nei pas Vdapr, nei pas mane - išvadų jokių nėra. Tiesiog neaišku... arba nenoras sakyti tiesą ir prisiimti atsakomybę už tokius įvykius....
Aš tokiais dalykais tiesiog NETIKIU...

viską turiu, dar daugiau nei galima turėt, atsišviečiau (po blatu) info, kurios man nebuvo galima matyt.. ir daugiau nei metus tysiojausi tuos popierėlius kur tik pasitaikydavo galimybė išpešti info - ji nulinė. vat....



ką veikiat?
aš šiandien kaip širšė... negaliu pakęst atrodo visų ir visko, kas mane supa ....
bet išskalbiau mažės rūbelius su Neutraliu, poryt lyginsiu.
Sukroviau mažulės tašę, tik rūbų trūksta, maniškė jau seniai sukrauta - ir lauksim dienos - tikiuos nereiks laukt ilgiau kaip dvi savaitėles - pasibels pati anksčiau

ojojoi, man taip prieš pat gimdymą buvo blioviau, depresuot pradėjau, nervavausi neaišku ko. Organizmas ruošiasi, o mes nerimą jaučiame. Viskas bus gerai, Žemyna ruošiasi po truputį susitikti su mamyte

Vėl po sodą su grėbliu mojavau . Lapų galybė .


Bet kaip greitai STT eina...... rodos prieš tris mėnesius tesužinojom .