sveikos

vakar sapnavau labai keistą ir baisoką sapną.
Kažkodėl turėjau nakvoti dideliame sename name. Labai gražiame, ir pradžioj visai nebaisiame. Kai buvau antrame aukšte mane kažkas pašaukė, ir aš nubėgau laiptais žemyn, bet laiptų viršuje liko tokia kaip mano dvasia, kaip sustabdytas kadras -aš, bet blankesnė ir pusiau permatoma. Kai vėl pakilau laiptais, ta kita "aš" ten vis dar stovėjo, ir aš priėjau, man pasirodė juokinga, kad va, kažkokia šmėkla mano pavidalu stovi ir nejuda, pradėjau ją (save) kalbinti, spragsėti pirštais, bandau atkreipti jos dėmesį, bet ji nereaguoja. Aš tada juokais sakau "ūūūū, satanaaaa" ir tada ta šmėkla į mane atsisuko su šviečiančiom akim

aš labai išsigandau, pradėjau melstis, ir ji vėl nusisuko ir liko ramiai stovėti.
Toliau sapnuoju, kad jau naktis, miegu, didelėje lovoje ir jaučiu, kad kažkas mane stumia link lovos krašto. Prabundu, ir matau, kad šalia ta pati aš/šmėkla, ir kad ji bando mane uždusinti. Aš bandau įjungti šviesą, bet jungikliai neveikia. Suprantu, kad turiu pabėgti, nes kitaip mirsiu, bet ta šmėkla įsikanda man į koją ir laiko. Aš bandau jai užimti nosį, kad ji negalėtų kvėpuoti ir paleistų mano koją (sapne labai skauda), bet ji visai į tai nereaguoja. Aš pradedu melstis, kalbėti visas žinomas maldas, bet niekas nepadeda, negaliu išsivaduoti.
Ir tada atsibudau. Net kurį laiką dar jaučiau ant kojos įkandimą, taip buvau išsigandusi. Buvo labai baisu, kad aš pati ir buvau baubas savo sapne, ir pati save puoliau

gal kuri galėtų pakomentuoti?