Peržiūrėjau tą http://penpalsnow.com/ man nelabai patiko, kad visi gali matyti tavo adresą net nereikia prisiregistruoti, kad matyti. Va tuom man letternetas ir patinka, kad jei kas nori tavo adresą sužinoti, tai gauni užklausimą ir pati gali nuspręsti ar duoti adresą tam žmogui ar ne
Sveiki, as susirasineju jau labai seniai su uzsienieciais, pradejau tarybiniais laikais, o rimciau gal nuo kokiu 1992 metu. dabar turiu gal 10 pastoviu susirasinejimo draugu. Kai kurie raso laiskus ranka, kiti kompiuteriu, bet laiskus siunciam normalius i pasto dezute. Visad smagu gauti tikra laiska, nors kartais ir i emaila parasom ar pachatinam. Rasau angliskai. Man patinka, nors siais laikais tai kainuoja nemazai
Oj, kaip smagu gauti tikrą laišką. Nebepamenu, kada rašiau laišką ranką, tik atvirukus su šventėm dar popierinius siunčiu. Pamenu, kai buvau kokių 10- 13 metų susirašinėjau su klasioke, buvo tokia mada. Iš visus jos laiškus tebeturiu. Susirašinėdavau ir su merginom iš "naminuko" Geri laikai buvo.
Tikra laiska kol kas rasiau tik rusiskai. Kadangi kompas pripazista tik angliskas raides tai ir susiviliojau patobulint rusu kol visai neuzmirsau. O kai siunti tik vienam zmogui tai ir visai nebrangus malonumas gaunasi. Pasikartosiu, gal vis gi kas nors turi ideju kaip padaryti kuo originalesni, grazesni laiska? Nors jau pati turiu siokia tokia ideja....
Kaip tik šiandien sumąsčiau susirasti kokį susirašinėjimo draugą / ę iš kitos šalies vien todėl, kad "pegerinčiau" savo anglų kalbos žinias. Esu kažkada susirašinėjusi prieš kokius 8 - 9 metus su keliais "bendraamžiais", tačiau po poros metų ryšiai nutrūko ir tuo viskas baigėsi. Iki šiol turiu išsaugojusi keletą laiškučių, tai kaip jau kažkas čia minėjo, tikrai apima šiokia tokia nostalgija tiems laikams. Gi tada tokius dalykus kaip internetas ar telefonas galėdavai pamatyti tik labai pasiturinčiose šeimose.
Kaip tik šiandien sumąsčiau susirasti kokį susirašinėjimo draugą / ę iš kitos šalies vien todėl, kad "pegerinčiau" savo anglų kalbos žinias. Esu kažkada susirašinėjusi prieš kokius 8 - 9 metus su keliais "bendraamžiais", tačiau po poros metų ryšiai nutrūko ir tuo viskas baigėsi. Iki šiol turiu išsaugojusi keletą laiškučių, tai kaip jau kažkas čia minėjo, tikrai apima šiokia tokia nostalgija tiems laikams. Gi tada tokius dalykus kaip internetas ar telefonas galėdavai pamatyti tik labai pasiturinčiose šeimose.