Biblija - ar tai pasakos?

Una Li, man atrodo, čia Darius sureagavo į Dekor pastabą,kad evangelijos buvo parašytos bažnyčios vidaus vartojimui. Jei taip, tai kam tada rašyti tiek daug, o paskui pasirinkti 4? Atsiprašau, jei ne taip supratau.

Tas pats. Ir tai dar ko gero ne viskas, po mirties paaiškės, kad Dievas yra kur kas daugiau nei mes pajėgėme suvokti . Nežavi ir manęs ST Dievas, bet juk tai Dievo ir žmonių santykiai iki atpirkimo, gal mes pasinaudokim atpirkimu ir turėkim Dievą Tėvą?

na manau tikėjimas ir yra būtent tai, kad tu tiki, o ne žinai, jei žinotum kaip yra jau būtų žinojimas, o ne tikėjimas.

tik man įdomu kas kita, kas atsitiko su ST Dievu ? ar tikrai mes kalbame apie tą patį Dievą NT kuris minimas ST ? jeigu yra trejybė tai labai jau charakteriai ir bendrai būdas skiriasi tos visumos sudedamųjų dalių.

Atsiprašau už ilgą citatą, bet man rodos ji labai aiškiai rodo pasikeitimą žmogaus ir Dievo santykyje - keičiasi Dievo įvaizdis ir reikalavimai žmogui, o mes dažnai norime gyventi kaip ST žmonės, o Dievą turėti iš NT:

Mt 5
Senojo Įstatymo išsipildymas

17 „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. 18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. 19 Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. 20 Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“.

Pyktis ir susitaikinimas

21 „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. 22 O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Beproti!', tas smerktinas į pragaro ugnį. 23 Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, 24 palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.

25 Greitai susitark su savo ieškovu, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. 26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.

Svetimavimas

27 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk! 28 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. 29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. 30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą“.

Skyrybos

31 „Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. 32 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.

Priesaikos

33 „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas. 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas, 35 nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.

Priešų meilė

38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.

43 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. 46 Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! 47 Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 48 Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

na taip, buvo ST davė NT ir dabar viskas kitaip. O kas pasikeitė realiai? Aš suprantu, kad paprastas žmogus gali nesilaikyti to ką tu išdėstei, bet kaip bažnyčia, kuri yra tikėjimo uola, elgėsi per savo egzistavimą vissiškai priešingai tam ką pasakė Jėzus. Aš vaikystėje pakraupau kai suvokiau, kad kryžiuočiai tai vienuolių ordinas, kuris Jėzaus vardu žudė, plėšė. Ką tai bendra turi su Jėzaus mokymu? Ką bendra turi su Jėzaus mokymu popiežiaus - pirmo po Dievo, Dievo vietininko žemėje) kvietimas į kryžiaus žygius?

Jūs mėgstat cituoti tai tada paiaškinkite:

pagal Matą ir Morkų paskutiniai Jėzaus žodžiai buvo:

Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!

pagal Luką:

Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.

o pagal Joną:

Atlikta!

Ar tikrai "per savo egzistavimą vissiškai priešingai" ar buvo laikotarpių, kai elgėsi visiškai priešingai? Niekada pernelyg nesidomėjau kryžiaus žygiais, nebuvo labai aktualu, bet kiek žinau pradinė idėja buvo nešti Jėzaus mokslą pagonims arba atkariauti priėjimą prie šventų vietų, o kad idėja išsigimė kažkodėl labai nestebina, nes dauguma gražių idėjų išsigimsta, kai jas puola įgyvendinti netobulas žmogus (ir ypač kai idealistais pasinaudoja realistai). Dabar lyg ir negirdėjau, kad popiežius kviestų į kryžiaus žygius . Tai kas šiuolaikiniam žmogui atrodo šiurpu, savame laikmetyje buvo įprastas reiškinys, pagal ano meto papročius, lygiai kaip galbūt senasis žmogus pašiurptų sužinojęs, kiek mes nužudom kūdikių ar kaip stengiamės įteisint eutanaziją, nors daugybė šiuolaikinių žmonių mūru stoja už tokią teisę, baisėdamiesi kryžiaus karais ir inkvizicija.
Dėl tavo minėtų citatų empiriškai galėčiau paaiškint pasiūlydama kartu su TB ar kitu artimu žmogum (neatkreipiau dėmesio ar turi šeimą ) aptarti prieš kurį laiką matytą įvykį. Kažkodėl esu tikra, kad labai skirsis judviejų prisiminimai apie tai, kas ką kada ištarė ar padarė, nes žmonės skirtingai užfiksuoja tuos pačius dalykus (tai gerai žinoma kriminalistams, tiriantiems liudininkų parodymus). Svarbiausia, kad tos citatos neprieštarauja viena kitai, nekeičia įvykio esmės, galbūt papildo viena kitą. Beje, kiti evangelistai nepasakoja ir apie Jėzaus pavedimą Jonui globoti Motiną ir Motinai paskirtą sūnų, juk, kaip žinom, ne visi stovėjo po kryžium...

ajo dabar nekviečia ir pasakyčiau Ačiū Dievui bet ne todėl įtariu, kad nenorėtų, o todėl, kad jau šiais laikais tai sunkiai įsivaizduojama... Atskiri žmonės istorijoje daug yra Jėzaus vardu padarę gero žmonėms, klausimas kiek gero padarė bažnyčia kaip tokia. Jeigu paskaičius istoriją ir pasidomėjus kaip ji vystėsi tai vienintelis bažnyčios tikslas, prisidengiant Jėzaus mokymu siekti valdžios ir galios. Atsirado dešimtinės mokamos bažnyčiai, atsirado didžiuliai žemiški turtai priklausantys bažnyčiai. Kryžiaus žygiai irgi tam buvo skirti savo galios demonstravimui, prisidengiant kilniais tikslais. Vat jūs man pasakykite kiek žinote istorijoje atvejų, kai būdavo persekiojami kitatikiai? Dažniausiai vienoje valstybėje sugyvendavo skirtingas religijas išpažįstantys žmonės. Tame pačiame Egipte žydai garbino savo Dievą, kai egiptiečiai turėjo savus dievus. Romoje, kuriai priklausė daugybė skirtingų tautų su skirtingais tikėjimais niekam nešovė į galvą atvertinėti į savus dievus. Pirmi krikščionys buvo persekiojami, bet jiemsz ir į galvą neatėjo priešintis, nes juos tikėjimas mokė mylėti ne tik savo artimą, bet ir priešą, kitaip ko ta meilė verta (Jėzaus mokymas). O bažnyčia ką padarė? Mušk kitatikį, žudyk. Esate girdėję apie popiežiaus paskelbtą kryžiaus žygį ne į šventas vietas, o Europos viduje? Popiežius Inocentas III 1209-1229 paskelbė kryžiaus žygį prieš katarus, kurie gyveno pietų Prancūzijoje šiaurės Italijoje. Buvo įsakyta žudyti visus: vyrus, moteris, vaikus. Iš ten įžymioji frazė, kai paklausė vienas iš karvedžių abato Arnaud Amaury kaip atsirinkti, kuriuos žudyti, kurių ne, kurie eretikai, kurie ne jis atsakė: " Žudykit visus: Dievas savus atsirinks".

O ką skelbė katarai: katarai ragino grižti prie ankstyvųjų krikščionybės principų, skelbė neturto, asketizmo idėjas. Nepripažino sakramentų. Teigė, kad Dievas (Parakletas[1]) sukūręs tik dvasinį pasaulį, o žemiškąjį – Šėtonas (Demiurgas). Jėzus Kristus tebuvęs tik vizija, todėl negalėjo numirti, tuo pačiu ir prisikelti iš numirusiųjų. Albigiečiai reikalavo naikinti bažnyčios žemėvaldą, dešimtinę, indulgencijas. Siekė turtinės lygybės. Albigiečiai tikėjo žmogaus reinkarnacija.

Pradžiai tiek...

Dabar kas link skirtingai išgirdo ką pasakė. Taip sutinku, kad galima išgirsti skirtingai ar atsiminti įvykius skirtingai. Esmė, kad tie, kurie rašė, ten net nebuvo, viskas iš kažkieno žodžių. Ir dar: kodėl Jono evangelija priskiriama Jonui? Čia pagal idėją tam pačiam, kuriam buvo apreikšta pasaulio pabaiga. Nėra tokių duomenų, kad būtent jis ją parašė, o pats jis save įvardija kaip "mylimas mokinys".

Be jokios abejonės, tai, kad bažnyčia buvo kultūros, meno, muzikos, architektūros, medicinos, raštijos, socialinio mokymo lopšys tai nieko gero, o ir dabar bažnyčia vienintelė stojanti prieš mirties kultūrą, neinanti į moralinius kompromisus yra niekis - kas ką vertina, kiekvieno valia rinktis .

Jono evangelija jau nuo ankstyvos II a. pradžios priskiriama Jonui (kuris vienintelis iš mokinių mirė sava mirtim sulaukęs apie 90 metų). Ji parašyta per penkių pakopų plėtotę:
1. Jėzaus žodžių ir darbų kraitis (nepriklausomas nuo sinoptikų, t.y. kitų trijų evangelijų, kurių pagrindas Morkaus ev.). Šaltinis turėjo būti artimas Jėzui asmuo ir Jėzaus tarnybos liudininkas.
2. Jėzaus žodžiai ir darbai buvo naudojami skelbimui ir mokymui (juose ryškus Jono evangelijai būdingas savitumas), žodžių ir darbų pasakojimai buvo naudojami liturgijoje, o šios plėtotei vadovavotas pats skelbėjas ir mokytojas, tapatinamas su "mokiniu, kurį Jėzus mylėjo", arba Jonu, Zebediejaus sūnum.
3. Jėzaus žodžių ir darbų kraitis sujungiamas į ištisinį pasakojimą (pirmoji ketvirtosios evangelijos laida). Tai padarė tas pats skelbėjas ir mokytojas (diskutuotina ar savo ranka, ar pasinaudojęs raštininku). Jis pats sako, kad buvo neįmanoma visą medžiagą panaudoti, teko daryti atranką.
4. Antroji evangelijos laida paruošta paties evangelisto rūpesčiu, joje ryšlki polemika su Jono krikštytojo mokiniais ir žydų krikščionimis vis dar nepalikusiais Sinagogos.
5. Galutinė Jono evangelijos laida parašyta redaktoriaus, kuris buvo labai artimas evangelistui. Joje šalia "Jono tikėjimo kraičio" atsiranda prologas, epilogas ir madžiaga iš sinoptikų.

Oho Tai taip išeina iki atsirado bažnyčia nebuvo nieko, nei Antikos pasaulio folosofijos, istorijos, meno, muzikos. O pagal jus bažnyčia??? Dar pasakykit, kad bažnyčia skatino mokslo vystymąsį, degindama kiekvieną, kuris pasakydavo ką nors, kas prieštaraudavo jos dogmoms ? Tiesiog progreso variklis

lape, bet kokia organizacija, siekinati dominavimo naikina konkurentus - kb ne isimtis, buvo sunaikinta (fiziskai) daug eretiku sektu, kol neprasidejo reformacija. beje ner prasmes kb smerkti del to - reikia atskirti dvasine ir materialine dedamasias, kurioms ne visada pakeliui, o ypac nepakeliui buvo viduramziais. beje, ankstyvaisiais viduramziais vienuolynai buvo vieninteliai kulturos ir mokslo zidiniai europoje, atsizvelgiant, kad vakaru visuomeneje buti rastingu tais laikais buvo ne bontonas, tai gana didelis dalykas.

taip buvo, o žinai kodėl buvo? todėl, kad buvo duotas nurodymas kaupti visas mokslo knygas vienuolynuose ir paprastiems žmonėms su jomis niekas neleisdavo susipažinti. Dėl išsilavinimo: vat tuos ką bažnyčią paskelbė eretikais (katarai konkrečiai) buvo išsilavinę žmonės. Ar ne todėl bažnyčia juos ir šlavė. Kitas dalykas - tamsų žmogų lengviau valdyti.

nu jau - zuvis puva nuo galvos - didikams buvo negarbe buti rastingais - zymiai labiau buvo vertinama grubi fizine jega, o moteru atveju siuvinejimas, liaudis tik kopijavo savo ponus. jei sugebedavo rasti laisvo nuo baudziavos laiko. neuzmirsk, kad katarai patys atsiskyre nuo kb - ir aplamai ta istorija su jais pakankamai miglota, nes laimejo kb - o istorija visad raso nugaletojai beje jie buvo ne vieninteliai eretikai - ne primi ir ne paskutiniai.