Radau lovoj su kita...

tema nemaloni kam galio buti malonu...?persudyt nepersudziau,sakot nuo zmonos istrikes pabego ,na taip supratau norejot mane pavadint,nu nezinau...kuom jam neitikau..keldavausi sesta ,kad pusrycius padaryt,vaika idarzeli suruost kad tik jis pamiegotu ilgiau,paskui i paskaitas po to i darba ,pirma nakties gryztu nusikalus,namus tvarkau.o jam isegines mat pailset reikia..visi sake kad jis mane isnaudoja ,bet as nemaciau,juk mylejau(ir dabar tebemyliu)o mano isegines tokio;skalbiniai namu ruosa pietus trim dienom ir mokslai,kad tik moket nereiktu,nes visa gyvenima prikaisiotu kad nesimokiau pati kalta,taip nusivariau,kad dabar vaikisku rubu parduotuvej apsipirkineju..sveriu48kg ugis 1.7m.budavo kad visa diena lovoj voliodavosi ir pavargusi vaidindavo,ovakare paskambina drugelis ir krepsinio zaist isvaro.paverkdavau viena bet nieko nesakydavau,nes mylejau..Bet kai jau sitaip atsitiko tai kantrybe truko..ir visa sukaupta nuoskauda ijo kiausus isliejau,negana to jis ten dirbdamas ir su kita gyvendamas pinigu paprase atsiust mat jam neuzteko ir badauja vargselis,as vos gavus stipendija jam atidaviau sau 50lt savaitei pasilikau.su vaiku paskutini slamsta valgem,o jis tuo tarpu kitai pinigelius leido,nemanau kad mano pyktis nepagrystas.O dar vaiko gyvybe prisiekinejokad istikimas..bet as ji myliu ir jis geras budavo,mokejo mane prajuokint,ir optimizmo pripildydavo,nes kartais atrodydavo kad viskas galas zluge ,tuoj visai paskesim ,o jis mokedavo nuteikt kadviskas bus gerai,apkabindavo pabuciuodavo...tik isvaziavus visi grazus zodziai dingo ,kiek kartu klausiau ar turi kita tiekm prisiekdavo kad ne.nesuprantu ko dar jam is manes reikejo?

...Dar pailsėti ( nuo šeimos)į Palangą išleidai . Jetau, jetau, nugis, nulepinai tu jį, paršelį

o jis ka dirbdavo? gal kokioje policijoje, kad jam jau taip iseiginiu reikedavo?

Nagi, sorry, šiek tiek ne taip parašiau . Ta moteris sužinojus apie neištikimybę lakstė per visus draugus, guodėsi, vyrą į šuns dienas dėjo, paskutiniais žodžiais keikė, visiems savo istorija galvas išūžė, o vos tik vyras pasakė, kad grįžta, tai nė nemirktelėjus kuo nuolankiausiai priėmė. Čia ne apie kitų numonę eina kalba, bet apie tai, kad nereikia savo problemų pateikti pusei svieto, nes labai lengva padaryti iš savęs pajuokos objektą .

labai sunku įlysti į kito kailį. vieni intravertai, kiti ekstravertai. Nu ką daryti tam žmogui, jei jis negali savyje tokio skausmo laikyti, jam reikia išsilieti? Tai ir guodžiasi visiems. O išdavystė visus veikia skirtingai, tik kad skauda gal visiems panašiai. Vienos priima nuolankiai tą faktą, kitoms verkti norisi, kitoms isterijos prasideda.
Ir tai kad priima atgal tuos niekšus - kiekvienas už savo laimę kovoja savaip.
Man pvz niekad moteris, raudanti dėl vyro išdavystės neatrodė juokinga Tai yra baisu. To neišgyvenęs niekas nesupras.

asMona, aha. Aš manau panašiai, tik gal net ir tuo atveju pripažįstu tai tavo aprašytai moteriškei pačiai spręst, kada "varyt" ant savojo, kada su juo bučiuotis. Tai jos reikalas, nors man, tarkim, bendrauti su tokio tipo ponia gal būtų sudėtinga.

Vaida, užjaučiu, jei tikrai yra taip, kaip rašai. Bet net ir šiuo atveju siūlau pasistengt kiek galima blaiviau ( turiu galvoje ne tik pyktį, bet ir tai, ką tu vadini meile) įvertinti, ar gali, ar nori, ar reikia su šituo žmogumi gyventi. Panašu, kad jis silpnas ir negalėjo atsispirt tavo rūpesčiui, tavo noriui prisiimt visus keturis kampus sau, kaip gal ir tos moters vilionėms Palangoje neatsispyrė. padaryt jį stipriu, ko gero, nesugebėsi, o ir vargu kas kitas padarytų...Bet pati elgtis kitaip gali, jei nuspręsi taikytis-niekas neliepia sveiko vyro maitint, girdyt, migdyt savo valgio ir poilsio sąskaita.

zinau ko jam reikia tik gaila, kad seimoj to jis nesulauks ,jam reikia lovoj iki pietu voliotis ,kai draugavom taip ir budavo ir kol vaiko nebuvo,pabundam ,iki 13 val lovoj gulim kava geriam telika ziurim atsikeliam maunam kur nors,o kai vaikas atsirado kiti rupesciai ,reik anksti keltis ir ne tikapie save galvot ,tik jis to nesuprato,dabar ir as ta matau tik kaip jam tai isaiskint.jei ir liks su ta mergina tai jam bus gerai tol kol semos nesukurs ir kol vel tie patys rupesciai neuzpuls.sita galiu garantuot simtu procentu.be to kiek zinau jie bendru pomegiu neturi,nei jai krepsinis patinka ,nei formule,o as su krepsiniu uzaugau ir nei vienu F-1 lenktyniu nepraleidziu kur rasit boba kuri visus sportus taip ziuretu7?!nesakau kad ideali buvau,bet tokio elgesio su manim nenusipelniau.Net darbe (jau seniai nedirbu,nepavilkau)visi juokdavosi,_siandien kase tai vaida bus nedarbinga.As dirbau padaveja ,o jis picu kepeju,taigrafikus derindavom taip kad butu kam vaika is darzelio paimt.Tik beda ta kad paemes maziu is darzelio pas savo motina nuvezdavo,kad pailset galetu,na ir akla buvau...kiek laiko reikejo kad tai suprasciau...ir tevai ir draugai ir jo draugai sake kad manim jis tik naudojasi,o assakydavau jei as nedirbsiu tai badu mirsim.i rvariau kaip verge izaura,bet zinau viena kad seima yra sventa dalykas,kitas vyrai dauzo ir su peiliais vaikosi ir jos su jais gyvena.

Palik jam vaika vienam savaitgaliui, po to kitam, ir galbut jo merguzele atsals is kart, o jei ne, tai gal but jis pasiruoses su ja kurt kita gyvenima

vaida, aš už šeimą, už santykių išsaugojimą, už atleidimą, bet ne tokia kaina . Vienas dalykas, kaip ta istorija atrodė po tavo pirmų žinučių, antras-po to, ką rašai dabar. Argumentas, kad yra gyvenančių su vyrais,kurie smurtauja, negeras. Tai ne pavyzdys, o tikslaiu-pavyzdys, kaip daryti TIKRAI NEVALIA. Jei vyras yra normalus tėvas, tegul netobulas, bet besistengiantis, besirūpinantis šeima, dirbantisir mokantis ilsėtis kartu su savo namiškiais, manau, jam galima, jei sugebi, atleisti net ir labai skaudų poelgį. ne atleidinėti ištisai, ne susitaikyti su tuo, kad "ai, kitoms dar blogiau", bet priimti tą įvykįkaip pamoką abiems, kaip dar vieną starto, naujos pradžios galimybę. Tačiau jei tu turi tiek daug nuoskaudų, jei jūsų interesai, gyvenimiškosios vizijos netapačios ir net mažai panašios, tai aš rimtai abejoju, ar tikrai tau verta stengtis. Nemanau, kad bet kokia šeima yra vertybė, nemanau net, kad santykiai, kur vienas išnaudoja kitą, yra vadintini šeima.

Yra yra ta ir darom


Tik reikia greiciau apsispresti, nes gali vyrukas pateikti savaja versija greiciau...sunku tada kazka irodyti


Nesubrendes jis dar. Per anksti viskas. Kiek jam metu? Nors cia ne metuose esme. Vienas gali subresti seimai ir labai anksti, okitas gali ir isviso niekada nesubresti.
Besirupindama juo tai tiksliai persistengei. As suprantu, kad labai norisi buti idealiai zmonai, bet prie to labai greitai priprantama ir nebevertinama. Jis tai ivertins, jei susiras nebe tokia idealia. Taciau gal bus vistiek laimingas ir ne su tokia stropuole. Ne tai vyrams yra svarbiausia.
Yra vienas dalykas, kurio nevalia pamirsti..kad tu esi zmogus. Pavargai-ir neplauk grindu, o pusrycius irgi kartais gali pats pasiruosti ir tau paruosti. Reikia save myleti, tada ir tave myles bei gerbs kiti. Zinau, kai moteros myli, daznai save pamirsta, nes turi igimta instinkta rupintis kitais. Bet tos, kurios myli save, dazniausiai ir buna mylimos. Labai svarbu yra tureti bendrus pomegius, bet nemaziau svarbu yra tureti ir savo pomegius. Kaip kazkurioj temos kazkas rase: na kodel moterys vis negali buti laimingos, jei salia nera vyro? O vyrai, jei nera moters salia, vistiek dziaugiasi gyvenimu. Juk mus tai zavi, ar ne? Tai pasistenkim to ismokti. Gyvenimas nesibaigia tupinejimu apie vyra ir pastangomis kaip ji cia ilgiau saves islaikius. Beje, jis tai save labai myli...ir tu ji myli. Jam butu neblogai ismokti kitus myleti.
Del vaiko prieziuros, kad numesdavo mamai-ne toks jau retas reiskinys. Pateisinimu jokiu nerandu-tik viena-per anksti tapo tevu ir yra islepes.

Voveriukui... nevaryk ant Vaidos. Nuo kada jaunyste yra yda?
Ar pats buvai toks subrendes ir su tvirta savo nuomone, kai tau buvo 22? Laaaaabai abejoju. Nebutum tokioj situacijoj pasimetes? O gal gimei jau toks protingas. Tokia patirtis labai subrandina zmogu, ir tokie minciu kratiniai yra naturalus dalykas, kai viskas susigules, susiformuos isvados, atsiras tvirta nuomone.
O tu iskarto-ozka!
Aiskiausias tavo paties nesubrendimo irodymas

Kaip Milabra pasisake, kiekvienas kitaip i stresa reaguoja. Gal ji issiliejo ir tik tada sugebejo atleisti.
O juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Nespjauk-nezinai kaip pati pasiegtum otje situacijoje budama