O mane nemiga kankina jau nuo kokios 9 savaitės. Kad nereiktų keltis ryte 6.30 val. ir eiti į darbą, tai būtų visai nieko. Dabar gi atsikeliu naktį kokią 3-4 val. į tuliką ir daugiau nebeužmiegu iki 5 ar 6, o tada kažkaip pagaliau nulūžtu ir, va, jau keltis reikia
Dar viskas taip trikdo naktį - visus menkiausius garsus fikusoju ir šoku iš miegų. O jau garsus MB šnopavimas arba, dar blogiau, knarkimas išvis neviltin varo. Tai vargšas jau savaitę miega svetainėje ant labai nepatogios lovos, nes kitaip abu liekam neišsimiegoję: tik jau aš imu snūduriuoti, MB kad užknarks - aš jam bar bar bar "verskis ant šono", jis, aišku, pribunda, burbuliuodamas ant šono atsigula, jau jau abu imam snausti, o jis tik šliop vėl ant nugaros ir vėl hrrrrr, ir vėl man miegai išlaksto, vėl bar bar bar MB į šoną, vėl abu migdomės
Baigėsi kelias naktis tuo, kad šokdavom abu iš lovos, kaldras pasistvėrę ir rėkdami ginčidavomės, kuris į svetainę einam miegoti
Žodžiu, santuokinis išbandymas tas nėštumas
Tai negi aš čia taip dar 6 mėnesius be miego būsiu ir kaip gyvanašlė viena lovoje miegosiu? Sužvėrėsiu galutinai
kam juos vartot, jei galima ir pakentet? juk tas 40 savaiciu gyvenam ne del saves(na, tik truputi), del leliuko, o jos netrunka visa gyvenima, galim ir pakentet 
