Spėju, turėtų būt kokia penkta savaitė. Pykinimas ištisą parą, bent ne toks stiprus kaip per pirmą nėštumą. Visą dieną prisvaigus vaikštau. Per pietus buvau kirpykloj, nu košmaras, net gėda, vos neužmigau, akys limpa nors tu ką daryk! Sakau, būkit žmogai, atneškit vandens, nebegaliu, lūžtu.. Vos ištempiau, kol apkirpo

Namo ir tiesiai į lovą.. atsigavau. Ir va 23 val. šeimyna parpia, o aš čia, prie PC geriu šiltą pieną su medumi ir kakavos sviestu, gal pamačys. Ir vėl ryte pasikelt negalėsiu...