Mokykimės anglų kalbos savarankiškai - 5

mano irgi mėlyni,bet kai perskaitau tekstą,paaiškėja,kad ne tiek jau daug tų nežinomų žodžių. Aišku,jei skaitau intermediate

Neatsimenu ar esu davęs nuorodą į vieną iš savo mėgstamų video jutūbėje. Štai ji:

Krashen and language acquisition

Tai yra Steve Kaufmann video apie knygas skirtas kalbų mokymuisi. Vienas komentuotojas taip atsiliepė apie šį video: "baloney. want to know the real secret to language learning? hard work. study, use, study, use etc.", į ką Styvas atsakė, kad jo nuomone efektyvus mokymasis yra: "This, for me and many people, means a lot of listening reading and staying away from traditional instructional methods and classrooms."

Kodėl aš pasitikiu Styvu, o ne tuo komentuotoju. Visų pirma todėl, kad čia mes turime situaciją, kai kiaušinis bando pamokyti vištą. Komentuotojas yra kalbos mokytojas su 3 metų stažu (mano nuomone tai yra tas pats, kas nieko). Styvas yra kalbų mokinys su 46 metų kalbų mokymosi stažu.

Įdomu tai, kad tie "kiaušiniai" bandantys pamokyti kitus, jaučiasi daugiau žinantys už tuos su kuriais jie "daže riadom ne stojali".

Šiaip ar taip Styvas rekomenduoja dvi vieno is galingiausių kalbų ekspertų - Stephen D. Krashen knygas:
Foreign Language Education the Easy Way
Explorations in Language Acquisition and Use

Kas yra patenkintas savo kalbų mokymosi progresu, skaityti nėra prasmės. Jeigu kažkam atrodo, kad jo kalbos įsisavinimo tempas yra nepatenkinamas - tokias knygas skaityti būtina (sakau tai iš savo patirties )

Dar viena knyga buvo paminėta video pabaigoje. Amazone jos nėra, bet yra vokiškas variantas, kainuojantis $49.95:

Lernen: Gehirnforschung und die Schule des Lebens (German Edition)



Apie smegenis labai įdomu skaityti, nes tada pamatai, kad mokykliniai metodai yra totaliai besmegeniški (turiu galvoje užsienio kalbų mokymą).

Mano dukra turi rūpesčių su rusų (mokosi pirmus metus). Užvakar nusprendžiau, kad reikia imtis šito reikalo rimtai. Pirmas mano atradimas - rusų kalbos vadovėlis skirtas faktiškai žodžių kalimui. Ten net nėra pavyzdžių, kaip tie žodžiai gali būti vartojami - ištisiniai word-list'ai plius tarimo pratybos. Kaip man gaila tų vaikų. Neįsivaizduoju, kaip jie apskritai sugeba kažką išmokti tokiom sąlygom. Juos reikia laikyti didvyriais - jie eina per tą mokyklinę mėsmalę, kaip per karo ugnį.

Akagintarai, su visa pagarba Tau - negaliu sutikti su tuo varymu ant mokyklos mokytojų... Mano vaikas pradinėse klasėse mokosi anglų. Vaikas labai imlus tai užsienio kalbai. Pagal savo metus... Esu dėkinga jo mokytojai.

Jolare, pasakyk man pridėjus ranką prie širdies. Kam, Tavo nuomone, vaikai (ir dauguma suaugusiųjų) turi būti dėkingi už įsitikinimą, kad išmokti laisvai kalbėti užsienio kalba yra sunku?

Sveikos merginos
Aisku, paskaicius visas temukes tikrai rasciau ko ieskau Bet labai jau daug ieskoti... Gal galetumete man pagreitinti? Zodziu noriu efektyvaus anglu kalbos mokymosi. Pagrindus turiu, bet labai labai menkus. Faktiskai viska nuo pradziu reiketu Taigi, mane domintu labiausiai tik kalbejimo principas. Gramatika atidesiu velesniam laikui. Kokia knyga jus man parekomenduotumet? Gal koki kompiuterini varianta...?

Tiesa, mazdaug pries metus laiko per "Ryto rata" teko viena idomu dalyka isgirsti. Ten buvo atejusi i laida VU anglu kalbos fakulteto kazkokia destytoja ir pasakojo apie naujai israsta anglu kalbos kursa. Ten viskas supaprastinta, labai nedaug zodziu, bet viskas ko reikia. Gal galite kazka konkreciau, jei esate apie tai girdeje?

Aciu JUMS

Na aš tai iš prigimties optimistė ir niekada niekur nenuleidžiu rankų. Mane įtikinti, kad kas nors nepasiekiama, beveik neįmanoma Tai gi, mokėjau aš tą anglų visai neblogai Lietuvoje. Žinojau, kad kalbamoji gerokai stringa , nes nebuvo terpės kur praktikuotis, bet kažkaip nesukau galvos, visada galvojau "jei jau tektų išvažiuoti, tai anglakalbėje aplinkoje greitai "persilaušiu"". Trumpalaikėse kelionėse niekada neturėjau problemų, kas mane dar labiau motyvavo, neturėjau problemų ir darbe kiek reikėjo pabendrauti su užsienio piliečiais (nedaug teko, bet teko), tačiau kai atvažiavau pastoviam gyvenimui, tai pasimatė visas mano mokėjimas ir optimizmas Juk niekas, kad ir Lietuvoje, nekalba gražia, literatūriška lietuviška kalba. Kiekvienas miestas turi savo akcentą, savo stilių, kiekvienas sluoksnis ir tas turi savo specifiką, jau nekalbant, kad kiekviena kalba yra gyva ir žodžiai su laiku įgauna spalvas, apspalvius ir net reikšmių kaitą. Tai gi, to kažkaip nesugebėjau įvertinti Lietuvoje ir pirmieji metai buvo pragaras kažkuria prasme. Suprantu tikrai beveik viską, su retomis išimtimis, skaitau laisvai, rašau irgi be didelių problemų, bet va kalbėjimo žodynas vis dar mano suvokimu menkas. Kadangi jau ne pirmus metus gyvenu ne Lietuvoje, tai ir bandyta visokie metodai (nesakau, kad visi, bet nemažai). Tai gi, esmė tokia, kad kiekvienas turime surasti savo metodą ir nei vieno nėra stebuklingo ir tikrai veikiančio visiems atvejams. Svarbiausia nepamiršti, kad suaugusiojo ir vaiko mokymasisi yra labai skirtingas ir tai kas gaunasi lengvai vaikui, suaugusiam gali nesigauti ir reiks daug ilgesnio laiko. Tą puikiai pamačiau su savo vaikais: per vasarą ėjom į ESL klases ir vaikų lygis buvo žemesnys nei mano. Spėkite kas mane aplenkė per visas puses po trijų mėnesių? O gi abu vaikai. Vienas turėjo elementarius pagrindus, o kitas neturėjo jokių pagrindų, net skaityti dar nemokėjo, abu per 3 mėnesius taip mane aplenkė, kad buvo sunku ir patikėti. Jie neturėjo jokios tuometu papildomos veiklos, jokioje kitoje angliškoje terpėje, o aš turėjau daugiau, nes turėjau bendrauti su žmonėmis tvarkant mokyklos, gydytojų ir kitus reikalus.

Tad, kai renkuosi kokį metodą, tai pirmiausia ieškau informacijos ar yra padaryti tyrimai su suaugusiais. Dabar apie tyrimus su suaugusiais. Kiek teko bendrauti su užsienio anglų kalbos mokytojais, kiek skaičiau literatūros (na pagal profesija esu edukologė, tai man tai įdomu), tai nėra rimtų tyrimų, visi labai paviršutiniški, neišbaigti (priežastis elementari, nes tam neskiriami pinigai), todėl nėra patikimi. Rimčiausi tyrimai atlikti su vaikais ir ten vienareikšmiška išvada: jie išmoksta beveik stebuklingai, todėl galima naudoti metodus linksmus, žaismingus, kad mokymosi procesą padarytų nenuobodų vaikams. Rimčiausiai tyrimai su suaugusiais buvo atlikti ir daugiausiai skirta pinigų tai 1945-1960 metais ir bandykite spėti kas tai darė. O gi kariniais tikslais ir paieška kaip greitai išmokti kalbas. Nesu tikra, kad visa medžiaga prieinama, tiek neieškojau, bet ką radau, tai supratau, kad buvo naudojama ir medicina tam tikslui: tiek hipnozės metodas, buvo kuriami vaistai tam tikslui. Skaičiau išvadas kodėl buvo naudojama medicina. Tos visos išvados vedė į vieną mintį, kad kalbos mokymasisi yra labai ilgas procesas, yra daug etapų, jis niekada nevyksta tik aukštyn (tarkim pakylo 4 punktais, paskui nukrito 2 punktais, tada pakylo vėl 4 ir po to nukrito 3 ir t.t. ). Bet kokio kritimo metu patiriama vienokia ar kitokia kalbos mokymosi krizė ir ne kiekvienas besimokantysis išlaiko, atmeta, blaškosi ir dar daug visko atsitinka. Tačiau kariniams tikslams, reikįjo labai greitų rezultatų ir tam naudojo papildomai ir mediciną.

Dar turiu ir daugiau kitokių išvadų, bet ir taip daug prirašiau Kitos išvados kodėl propaguojamas, ypač JAV automatiško išmokymo metodas, kodėl atmetama gramatika ir kodėl taip tampa populiari mintis, kad kalbą galima išmokti beveik stebuklingai ir nesunkia.

Jei jūs esate lyg vaikas imlus, tai nebus problemų išmokti bet kurią kalbą, jei jūs esate iš esmės gabus kalbai ir anglų jau ne pirma užsienio ir gal net ne 4-5, jums taip pats seksis labai lengvai išmokti ... O visi kiti, nemeluokite sau ir ieškokite sau tinkamo metodo ar metodų komplekso ir dirbkite nuosekliai bei pastoviai, nepasiduodant toms krėzms, kai pajausite, kad kalbos mokėjimas krito, nes po to pakilsite ir daugiau nei kritote ir t.t.

Žodžiu, sėkmės visiems

Aišku. Aš labiau linkęs prie aboriginalių mokytojų
Žinau porą vietų, kur yra idėjų apie greitą išmokimą, bet, tiesą sakant, nelabai pasitikiu tais vaikinais. Tiksliau nemanau, kad jų metodus galima pritaikyti visiems, nes jie yra žiauroki ir nelabai įdomūs. T.y. reikia labai prakaituoti, o aš, kaip ir dauguma vyrų, esu tingus

Gali patikrinti šitas nuorodas. Čia jų blogai:

The Blog of Tim Ferriss
Fluent in 3 months

Ambicingasis Benny - The Irish Polyglot ėmėsi per 3 mėnesius išmokti vokiečių kalbos taip, kad vokiečiai jo neatskirtų nuo vietinio. Čia yra jo įspūdžiai apie pirmąjį mėnesį:

First month in Berlin & 8 language 6 dialect tour of my flat

Būtent, kad poliglotas. Tuo ir pasakyta, kad šiam žmogui kalbos sekasi išmokti lengvai.

Dar, nemažai kalbų mokytojų irgi yra vieni iš tų, kuriems kalbos sekasi lengvai, todėl jei kuris bando savo asmeninę patirtį perkelti studentams ir bando įrodyti, kad studentai tik daro nepakankamai, todėl ir neturi reikiamų rezultatų, tai pasakau ačiū ir ieškau kito arba tiesiog nekreipiu dėmesio į tokio mokytojo patarimus.

Benny sunkiai dirba. Aš turiu nusipirkęs tokią knygą A.G. Hawke "The Quick And Dirty Guide To Learning Languages", bet, kadangi ten radau lenteles, kur reikia kalti "reikalingus" žodžius, tai net ir nepradėjau skaityti. Toks darbas ne man

Bet kažkam tokia technika tikriausiai patinka. Pavyzdžiui autoriui. Žmonės skirtingi...

Aš nesakau, kad poliglotai nedirba sunkiai, tik norėjau pasakyti, kad jų išmokymas kitoks, nei kitų. Jiems paprastai padeda kalimas žodžių, nes jų atmintyje jie laikosi. Čia ir yra esminis skirtumas.

Normaliai suaugusiojo žmogaus smegenys sugeba per dieną įsiminti 2-4 žodžius. Čia turiu mintyse su visam, ne trumpalaikis įsiminimas, tam kartui. Aš tuo netikėjau ir bandydavau išmokti kasdien po 5-6 naujus žodžius. Atmintimi nesiskundžiu, tačiau teko nusileisti ant žemės, nes faktai buvo akivaizdūs. Geriausiu atveju 2 žodžiai, bet dažniausiai 1 Ir tikrai tai daug, tegu tik jie lieka su visam mano galvelėje. Man asmeniškai padeda įsiminimui, kai per dieną nors 2-3 kartus sugebu realiose situacijose tuos žodžius pavartoti. Jei juos vartoju tik darydama pratimus, arba pati kurdama sau sakinius, efektas nėra toks geras.

Lankiau grupę, kuri skirta žodyno plėtrai. Per paskaitą gaudavom apie 50 naujų žodžių. Paskaitos vykdavo du kartus savaitėje. Po poros mėnesių aš apsikroviau krūva naujų neišmoktų žodžių ir pervargau, krito noras mokytis, kas man retas reiškinys (nebent sergu ),plius dar prisidėjo kitos aplinkybės dėl kurių mokytojas man tapo nepatikimas ir apleidau tą grupę. Man tai buvo laiko švaistymas.

Aš tai anais metais turėjau vidurkį 8,5370 žodžio per parą. Išlaikymas atminty buvo 97,08%
Bet čia su technika. Naudoju Supermemo.

Be to čia yra pasyvus žodynas. Kiek iš tų žodžių galiu panaudoti kalbėdamas nežinau. Apie tokį matuoklį neteko girdėti
Bet kuriuo atveju gerokai mažiau. Kaufmanas žino virš 60000 rusiškų žodžių, bet sako, kad aktyvaus žodyno jam užtenka vienai valandai, taigi jis smarkiai mažesnis.

Man šitas reikalas susitvarkė po to, kai apverčiau procesą nuo galvos ant kojų. Pakol mokinausi taip kaip mokykloje
(t.y. lietuvių->anglų), tai net ir Supermemo nelabai padėdavo.

Atsiminiau tokią karišką baiką.

Klausimas:
Ką armijoje padaryti sunkiausia?

Atsakymas:
Ištraukti dantį...

?

Potomu čto vsjo delajetsja čerez žopu...

Kažkuo primena mokyklos laikus