QUOTE(seamouse @ 2009 02 18, 09:02)
Tokia temele jau buvo, bet uzdaryta, tad pabandysiu atidaryti nauja
Man pirma karta tenka draugaut su vaikinu per atstuma, mus skiria 300 km. Tas atstumas neatrodo didelis, sedi i masina, 3 val ir jau vietoj

bet nera lengva ir vazinet kiekviena savaitgali tai vienam tai kitam, visgi kiekvienas turim kazkokus gyvenimus savuose miestuose, tai darbai uzpuola tai dar kas. Nesimatymo alikotarpiai sunkus, zinoma, kazkuo ir grazus, nes lauki susitikimu, be proto pasiilgsti...
Taciau ar tai turi ateiti? as manau, kad tikros meiles negali nugaleti niekas, net atstumas. Apie gyvenima kartu viename mieste dar nekalbam, na gal netycia kazkada juokais kalbejom. Sios temos pradet pirma nenoriu, laukiu iniciatyvos is jo puses

Ex, ta meile!
Merginos, ar yra tokiu, kurios siuo metu draugaujat su vaikinu per atstuma? Kiek km jus skiria? Kaip sekasi istverti tuos nesimatymo laikotarpius?Ar kalbates apie ateiti?
O gal ispudziais pasidalins ir tos, kuriom sis etapas jau praeitis, ir dabar jau gyvenat vienam mieste, o gal jau ir seima esat?
Buvom pradraugave su vyru daugiau nei metus,kai jis isskrido i Londona,o as likau Vilniuj: sutarem,akd po 3-ju menesiu nuspresim ka darom toliau. Bet praejo dvi savaites ir jis jau pirko man bilietus,kad atskrisciau pas ji

Atstumas mus tiesiog zude - negalejom ilgai atskirai isbuti

Yra dar draugu pavyzdys: jie susipazino internetu - vaikinas uzsienyje, mergina Lietuvoje. Jis grizta pas ja kas pusmeti. Abu kuria ateities planus, nori seimos. Po dvieju metu tokios draugystes jis ryzosi grizti i Lietuva ir pabandyti kartu gyventi ir kurti seima su savo mylimaja. Taciau yra ir kitas lazdos galas - per siuos metus tikrai yra buve ir neistikimybes atveju is vaikinuko puses (is panos nezinau), nors jie vienas kitam sventai istikymybe prisiekineja. Tas atstumas nera gerai mano manymu,bet pavyzdziai rodo,kad viskas imanoma