Nera lengva kai skiria didelis atstumas
QUOTE(Criseyda @ 2009 04 07, 15:13)
Yra dar draugu pavyzdys: jie susipazino internetu - vaikinas uzsienyje, mergina Lietuvoje. Jis grizta pas ja kas pusmeti. Abu kuria ateities planus, nori seimos. Po dvieju metu tokios draugystes jis ryzosi grizti i Lietuva ir pabandyti kartu gyventi ir kurti seima su savo mylimaja. Taciau yra ir kitas lazdos galas - per siuos metus tikrai yra buve ir neistikimybes atveju is vaikinuko puses (is panos nezinau), nors jie vienas kitam sventai istikymybe prisiekineja. Tas atstumas nera gerai mano manymu,bet pavyzdziai rodo,kad viskas imanoma 
Vat butent, as irgi is draugu matau, kad draugyste per atstuma imanoma, taciau visais atvejais buvo neistikimybe. Kadangi man neistikimybe yra santykiu pabaiga, nematau prasmes tokiu santykiu... jei vaikinas permiegotu su kita ir as tai suzinociau, tikrai nesugebeciau jam atleisti, tiesiog akyse stovetu vaizdas, kai jis mylis su kita... Galbut todel man taip skaudu, kad vaikinas, galima sakyti, "siekia"tokiu santykiu..butent per atstuma...
O ar buvo kivircu su vaikinu del atstumo? o gals ake, kad kitos priezastys, nors is tikro atstumas kalrtas? 
Ir idomu po kiek laiko pradejot ateitie splanus kurt?
Nes mes mnebent juokais pakalbam, bet rimtai kad kazka galvot ar kad jis kraustytusi ar kad as, dar nebuvo...
Ir idomu po kiek laiko pradejot ateitie splanus kurt?
Nes mes mnebent juokais pakalbam, bet rimtai kad kazka galvot ar kad jis kraustytusi ar kad as, dar nebuvo...
Hmmm... žinoma, kiekvienas žiūrime į situaciją ir ją vertiname iš savos varpinės, bet, va, - skaitau ir kyla toks baltas peršviečiamas pavydas toms, kurios atstumą skaičiuoja vienu ar dviem šimtais... 
O va mus skiria 1300 km... 
Pasimatom retai, kažkur kas tris-keturis mėnesius, nes abu dirbam, sunku ištrūkti... Kartais tas atstumas taip labai ir neslegia, bet vis tiek labai dažnai pasidaro ilgu ilgu, ir sukyla toks apmaudas, kad negali tiesiog jausti, kad žmogus yra šalia, arba kad nėra galimybių, bent kol kas, matytis šiek tiek dažniau - bent kas mėnesį... Na, bet yra kaip yra, nepriverksi čia... Sakoma, reikia džiaugtis tuo, ką turi. Ir džiaugiuosi 
Tik va aš tai nenoriu sutikti, kad santykius per atstumą būtinai turi lydėti neištikimybė... Vadinkit mane absoliučiai nukvakusia naivuole, bet šią iliuziją dar turiu, ir noriu tikėti, kad tai įmanoma... Nes man neištikimybė taip pat reiškia santykių pabaigą, o vis dėlto dar puoselėju šį ryšį, nors ir per didelį atstumą... Puoselėju, nes tikiu... ir pasitikiu
Ką gi, mergytės, visoms savo širdelės daleles palikusioms už n kilometrų - stiprybės ir optimizmo! ...everything Will Be Okay In The End. If It'S Not Okay, It'S Not The End!... 
O va mus skiria 1300 km... Pasimatom retai, kažkur kas tris-keturis mėnesius, nes abu dirbam, sunku ištrūkti... Kartais tas atstumas taip labai ir neslegia, bet vis tiek labai dažnai pasidaro ilgu ilgu, ir sukyla toks apmaudas, kad negali tiesiog jausti, kad žmogus yra šalia, arba kad nėra galimybių, bent kol kas, matytis šiek tiek dažniau - bent kas mėnesį... Na, bet yra kaip yra, nepriverksi čia... Sakoma, reikia džiaugtis tuo, ką turi. Ir džiaugiuosi Tik va aš tai nenoriu sutikti, kad santykius per atstumą būtinai turi lydėti neištikimybė... Vadinkit mane absoliučiai nukvakusia naivuole, bet šią iliuziją dar turiu, ir noriu tikėti, kad tai įmanoma... Nes man neištikimybė taip pat reiškia santykių pabaigą, o vis dėlto dar puoselėju šį ryšį, nors ir per didelį atstumą... Puoselėju, nes tikiu... ir pasitikiu
Ką gi, mergytės, visoms savo širdelės daleles palikusioms už n kilometrų - stiprybės ir optimizmo!
...everything Will Be Okay In The End. If It'S Not Okay, It'S Not The End!...
Mus irgi kankina atstumas.. Kadangi as dar mokausi, tai gyvenam skirtinguose miestyuose, bet tarp ju tik apie 70km, dar menkas atstumas. Taciau kai isvyksta i uzsieni manasis, tai buna labai jau liudna... Kartais per savo isterijas bijau net ji prarasti, bet taip sunku, kai didelis atstumas tarp mylimo zmogaus. Nors ir neilgam, bet vistiek labai jauciasi.
Mudu daugiau nei metai važinėjam viens pas kitą Klaipėda- Kaunas. Jokių problemų, kartais matomės kas 3 dienas, kartais - kas 2 savaites. Ir niekada abu negalvojom, kad atstumas gali kažkaip įtakoti mūsų santykius. Na, taip, jei retai matomės, tiesiog trūksta artumo, bet gi netrydaliojam, ne maži vaikai Viskas priklauso tik nuo požiūrio į tą atstumą. Mudu i tai nekreipem demesio, gal todel, kad po keliu pasimatymu supratom, kad esam vienas kito ir nieks nebebaisu 
Viskas priklauso tik nuo požiūrio į tą atstumą. Mudu i tai nekreipem demesio, gal todel, kad po keliu pasimatymu supratom, kad esam vienas kito ir nieks nebebaisu
Sveikutes,as cia naujoke ir pamaciau temele kuri man gerai pazystama tai norejau prisijungti prie jusu ,mus su draugu skiria daugiau kaip 2000km,as jo nematau 4men,bet po 2men nesimatymo skrendu pas ji atostogu 
dabar kai buvau pries 2 savaites,jis man pasipirso ir planuojam leliu 
tai manau atstumas tikrai nera didziule beda ar neimanomas dalykas linkiu visoms istvermes laukiant savo mylimu zmogiuku
,mus su draugu skiria daugiau kaip 2000km,as jo nematau 4men,bet po 2men nesimatymo skrendu pas ji atostogu dabar kai buvau pries 2 savaites,jis man pasipirso ir planuojam leliu tai manau atstumas tikrai nera didziule beda ar neimanomas dalykas linkiu visoms istvermes laukiant savo mylimu zmogiuku
o kaip manote, ar imanoma islikti pora, jei santykiai uzsimezge jau per atstuma ir tokie zada buti dar pora metu, o susitikimai ivyksta tik kas pora men?
QUOTE(seamouse @ 2009 04 08, 14:35)
O ar buvo kivircu su vaikinu del atstumo? o gals ake, kad kitos priezastys, nors is tikro atstumas kalrtas?
Ir idomu po kiek laiko pradejot ateitie splanus kurt?
Nes mes mnebent juokais pakalbam, bet rimtai kad kazka galvot ar kad jis kraustytusi ar kad as, dar nebuvo...
Ir idomu po kiek laiko pradejot ateitie splanus kurt?
Nes mes mnebent juokais pakalbam, bet rimtai kad kazka galvot ar kad jis kraustytusi ar kad as, dar nebuvo...
Na bent jau pas mus kivirčai, siejant juos su atstumu, būna. Bet tai dažniausiai gal būna tokie, kad "Kaip man nusibodo laukti!!" "Kodėl tavęs nėra tada, kai man labiausiai reikia?" ir pan. Tokių labai didelių lyg ir nebuvo dėl to atstumo. Aš tai net nematau prasmės kelti vėjus dėl to, ko tikrai žinau, kad nei aš, nei jis pakeisti negalim ir kitaip nebus iki tam tikro laiko. Aišku, yra sutarimas, kad jei vis tik tam laikui negyvensim vienam mieste, santykių nebetęsim (aišku, viena yra apie tai pakalbėti, kita - padaryti), nes tam irgi yra ribos, o ir laikas bėga, nesinori būt sena mama
Dėl ateities planų - sunku pasakyt, nebuvo tokio pokalbio, kad va tada ir tada gyvensim kartu. Bet manau, kad ne anksčiau kaip po metų, pusantrų, jau būdavo užsimenama apie bendrą ateitį, jei viskas klostysis gerai
QUOTE(Diminuendo @ 2009 04 10, 09:06)
Na bent jau pas mus kivirčai, siejant juos su atstumu, būna. Bet tai dažniausiai gal būna tokie, kad "Kaip man nusibodo laukti!!" "Kodėl tavęs nėra tada, kai man labiausiai reikia?" ir pan.
Gal jūs labai jauni? Mums dėl atstumo nėra nė karto kilę ginčų, turim savo gyvenimus darbus ir hobius, kurie, jei įmanoma, atidedami, kai susitinkam. Viena didžiausių atstumo blogybių - aiškintis santykius susipykus, nu nežmoniškai sunku, o jei dar kiekvienas su savo principais tai
Papildyta:
QUOTE(Kelsey @ 2009 04 10, 01:28)
o kaip manote, ar imanoma islikti pora, jei santykiai uzsimezge jau per atstuma ir tokie zada buti dar pora metu, o susitikimai ivyksta tik kas pora men?
Priklausomai nuo to, kaip abu žiūrit į santykius. Kai pati susidūriau su tokia draugystės forma, tai pradėjau visus nuteikinėti, kad viskas įmanoma labai norint... kai kurie sako, kad reikia ir pastangų, bet, tiesą sakant, mums ir jų neprireikė
[quote=solo,2009 04 10, 12:36]
Gal jūs labai jauni? Mums dėl atstumo nėra nė karto kilę ginčų, turim savo gyvenimus darbus ir hobius, kurie, jei įmanoma, atidedami, kai susitinkam. Viena didžiausių atstumo blogybių - aiškintis santykius susipykus, nu nežmoniškai sunku, o jei dar kiekvienas su savo principais tai
Papildyta:
Nu nebevadinu savęs labai jauna, bet 30ties dar nepasiekiau Aš irgi turiu darbą, mokslus, išeinu laba anksti, grįžtu pakankamai vėlai, pavargus, o čia dar kažkas sugenda ar bet kas, kas tik norit atsitinka, kur norėtųsi, kad patvarkytų vyras, bet tenka suktis pačiai. Ir kai pavargstu nuo to, kad viską turiu daryti pati (nors yra MB, jei jo nebūtų, tai jau kitas reikalas), kyla susierzinimas ir, matyt, natūralu, jį išreišiu burbėjimu ir kartais, kai viskas užknisa juodai, iš susierzinimo kyla pykčiai
Džiaugiuosi, kad esu pakankamai savarankiška ir vinį įsikalt sugebu , bet nu velniop man to reikia, aš noriu, kad tai padarytų vyras 
Gal jūs labai jauni? Mums dėl atstumo nėra nė karto kilę ginčų, turim savo gyvenimus darbus ir hobius, kurie, jei įmanoma, atidedami, kai susitinkam. Viena didžiausių atstumo blogybių - aiškintis santykius susipykus, nu nežmoniškai sunku, o jei dar kiekvienas su savo principais tai
Papildyta:
Nu nebevadinu savęs labai jauna, bet 30ties dar nepasiekiau
Aš irgi turiu darbą, mokslus, išeinu laba anksti, grįžtu pakankamai vėlai, pavargus, o čia dar kažkas sugenda ar bet kas, kas tik norit atsitinka, kur norėtųsi, kad patvarkytų vyras, bet tenka suktis pačiai. Ir kai pavargstu nuo to, kad viską turiu daryti pati (nors yra MB, jei jo nebūtų, tai jau kitas reikalas), kyla susierzinimas ir, matyt, natūralu, jį išreišiu burbėjimu ir kartais, kai viskas užknisa juodai, iš susierzinimo kyla pykčiai Džiaugiuosi, kad esu pakankamai savarankiška ir vinį įsikalt sugebu
, bet nu velniop man to reikia, aš noriu, kad tai padarytų vyras
QUOTE(solo @ 2009 04 10, 12:36)
Priklausomai nuo to, kaip abu žiūrit į santykius. Kai pati susidūriau su tokia draugystės forma, tai pradėjau visus nuteikinėti, kad viskas įmanoma labai norint... kai kurie sako, kad reikia ir pastangų, bet, tiesą sakant, mums ir jų neprireikė
Is vaikino puses noro yra labai daug, o as abeju, ar imanoma taip gyventi ir laukti zmogaus, kai tiek mazai laiko esi buves salia jo, bet dabar nutraukti santykiu negaliu vis delto, nenoriu. Na, manau, telieka laukti ateities, laikas parodys, o galbut pasikeis ir situacija.
