QUOTE(sandrul @ 2009 11 08, 16:13)
ech tos asaros...

tikrai zinoma situaciaj, tad tik galiu palaikyti

o ar labiau jausmai neatsala, kai tik tel pakalbate?
neatšąla

myliu jį su kiekviena minute vis labiau

ir nors jis toli, mintyse mudu visad kartu
QUOTE(mazzootia @ 2009 11 08, 16:14)
vaje... isproteciau tik karta per savaite jei kalbetume. jau per viena diena ilgiau nepakalbam ir man stogas vaziuoja. buna dienu, ypac savaitgaliais kai mes ijungiam skaipus, kameras ir tiesiog "gyvenam" kartu - valgom, plepam, ziurim televizoriu (tiksliau as jam pasakoju ka rodo

). nebeisivaizduoju kaip reiktu isbuti be bendravimo su juo. man jis reikalingas kaip oras.
beje, filmu man ziureti apie meile isviso negalima, nes iskart asaru upeliai ir apskritai jei uzsigalvoju pries miega kanors grazaus, tai viskas...
anksčiau aš irgi galvojau, kad išprotėsiu, o dabar žinau, kad kitaip neįmanoma

liūdniau būna, kai ir nesusirašom kurią dieną, nes vargšiukas po darbo grįžęs net valgydamas užmiega arba su telefonu rankoj man berašydamas...
su filmais ir man panašiai