Kelių metų vaiką pradėti mokyti skaityti?

labai lengva tureti nuomone apie knygas, kuriu neskaitei


butent apie tai ir kalbu - apie "momentu gaudyma", naturalaus vaiko susidomejimo palaikyma.

Mano moto visad buvo "mokytis - smagu" . Ir tebėra, gal todėl kitoks požiūris į mokymą(si) man atrodo tiesiog keistas.
O tinkamas aplinkos ugdymuisi sukūrimas turi būti visur, tiek namie, tiek daržely, tiek mokykloj.. Už aplinkos ugdymuisi vaikui sukūrimą namie atsakingi vienareikšmiškai tėvai. Darželis ir mokykla... tėvai renka vaikui tiek darželį tiek mokyklą, tiek mokytoją mokykloje (yra įstatymiška teisė). Naivu tikėtis, kad atsitiktinėje mokykloje atsitiktinis mokytojas puls kurti vaikui aplinką, kuri skatina jį ugdytis. - Pokalbis apie tai, reikalautų visos kitos temos .

ragnez, nepyk, bet nepradesiu gi kisti is save visu is eiles knygu... Paskaiciau daugiau apie jas- na, mano vertinimu- na ner jos tokios, kurias begciau pirkti...

Aisku, kad reikia pastebeti- kada vaikas jau domisi. Tai vat ir sakom- realus vaikai domisi daug anksciau, nei knygoje skaitei.
Papildyta:
Man sitos kalbos apie vaiku vertima skaityti primena, kaip mokykloje kazkokie biezdariai bande is manes saipytis, kad gerai mokausi todel, kad tevai mane musa uz ketvertus. O tuo metu tevai mano absoliuciai nesikiso i mano mokslus. Dabar panasi situacija dukros mokykloje. Aukletoja vis praso nespausti vaiku, nes jie labai moksliukai. O as tyliu susirinkimuose- nes dar nesu atvertus elektronines dukros pazymiu knygeles...Ir vyras nemates... Kaip ir mano tevai- mes pasitikim. Na, paklausiam- kaip sekesi, kuo gali pasigirti ar pan., bet vaiku nevaikom... Dukra tuo didziuojasi. Ir savim gali pelnytai didziuotis.

Bijau, kad jei trimetuka versi raideles jungti, skiemenis delioti, tai nieko gero neiseis, tik smalsuma atmushi. Tokiu atveju gali tekti laukti knyginiu rekomendaciju amziaus...Bet visi trimetukai nori zaisti, raideles irgi.

Beje, ragnez. Jei tos knygutes raso, kad vaikai turi skaityti 6-7 m., tai, kaip suprasti- cia deadline'as? Ar vidurkis? Nes jei deadline'as- tai viskas ok, galiu sutikti: jei iki 7 m. vaikas neismoko skaityti, tai jau reikia imtis kazkokiu priemoniu, kas ir daroma mokykloje. Bet jei tai rekomendacija "daugumai" vaiku, tai kaip su letesniais normaliais vaikais? Jie galetu abeceles pasimokyt gal pries vestuves, sakyc...

Mano jaunylė į mokyklą atėjo skaitydama "normalias" knygas (Astridos Lindgren), galėdama atlikti aritmetinius veiksmus dvidešimties ribose mintinai. Genius? nop. Mano pastangų tame - 0.
Tiesiog vyresnė sesė labai mėgsta žaisti mokyklom. Tai mažoji nuo kokių trijų metų nuolatos yra "mokinė", skaito, rašo, skaičiuoja, piešia - ŽAIDŽIA . Beje, tai puikus būdas pamatyti, kaip mokytoja elgiasi su jūsų vaiku, tiesiog stebėkit, (jei yra proga), kaip vaikas elgias mokytojo rolėje.
Rašiau, jog mano pastangų - 0. Netiesa tai žinoma, mažoji nuolat seka vyresniasias, o šios žiūri į mano liūtą ir mane. Žmogus yra savo aplinkos vaisius. O aplinką vaikui sukuria tėvai.
Papildyta:


Kas pirmiau - višta ar kiaušinis?
Aplinka ar susidomėjimas?
Ar jūsų vaikas tikrai visada žino, KO jis nori? Net ir septynmetis. Taip? O jis nori tų dalykų, kurių niekad nėra matęs ar patyręs? Todėl kad knygoje rašoma "iki septynių metų niekaip nepasiruošęs" - nesuteiksit jam galimybės pabandyti? Ne, pats jis neprašys ir nesidomės nes net nežino kas tai yra.
Labai labai dažnai (praktika) vaikas pasako post faktum tokią frazę "mam, kaip gerai, kad LIEPEI daryt tą ar tą, jei nebūčiau pabandžius, nebūčiau pamačius, kaip tai smagu".
Vidurinėlė tingėdavo skaityti, "nesidomėjo" pasakytumėt. Neįdomu, kam versti vaiką? Tam, kad aš žinau, jog tai yra gerai (sąmoningai nekalbu apie skaitymą, o apibendrinu), žinau, jei vaikas nepabandys - o kartais reikia pabandyti iki galo, kaip galės vertint, patinka ar ne? "Knygos - visas naujas pasaulis, kaip gerai kad jų tiek daug" - jos žodžiai. Tikrai nebūtų to atradus be mano pastangų.

jooo, tai zinoma, juk neturiu ne vieno realaus vaiko ir pati niekada vaikas nebuvau



apie tai ir kalbu



"knygutes" neraso, kad vaikai ka nors "turi" daryti... jose rasoma apie vaiku fizine ir psichologine raida, ty., kaip vaikai auga ir bresta ir kada mazdaug dauguma vaiku gali ka nors daryti. kaip manai, ar atsitiktinai vaikai mokykla lankyti pradeda nuo 7 metu?

mano vyresnelis i mokykla nuejo pazindamas visas raides, skiemenuodamas, bet skaityti nemokejo. uztat mintinai skaiciavo keliu simtu ribose, pvz., mokejo suskaiciuoti, kiek sveria musu penkiu asmenu seima - mintinai susumuodavo tetes, mamos, savo ir broliu svori, gebejo atlikti visus keturis aritmetikos veiksmus - sudeti, atimti, dalyti ir dauginti, be to, galejo pasakyti, kuris is dvieju parasytu skaiciu didesnis. tie skaiciai galejo buti bet kokio dydzio, svarbu, kad butu surasyti salia vienas kito - kaip jis tai padarydavo as nezinau, tikrai nemokiau...


taip.


o kur as rasiau, kad vaikui iki septyneriu metu reikia drausti liesti knygas?


mane tevas skaityti ismoke penkeriu. nors tevo mokymo metodai buvo nemalonus, bet skaityti man patiko, skaitydavau tikrai labai daug. tiesa sakant, spresdama pagal save, susirupinciau savo vaiko psichologine busena, jei jis tiek laiko praleistu prie knygu - man knygu pasaulis buvo vieta, kur pabegdavau nuo gyvenimo realybes.

jaunelis irgi mielai skaito. karta per vasaros atostogas uzsibreze perskaityti tolstojaus "kara ir taika" originalo kalba. ir perskaite. visa.

tuo tarpu mano vidurinysis brolis skaityti taip niekada ir nepamego. knygu skaitymas, jo nuomone, beprasmiskas laiko gaisimas. mokykloje, kai reikedavo rasyti rasinius, jis prasydavo klases draugiu, kad jam papasakotu turini - ir remdamasis tais pasakojimais atsiskaitydavo mokytojams, bet pats tu knygu i rankas neeme. zvelgiant atgal, jo elgesi galetu paaiskinti alfos zodziai apie "atmusta susidomejima" - galbut jis tevu ir mokytoju pastangas paskatinti ji skaityti, lyginima su manimi ir jauniausiuoju broliu, prieme kaip prievarta, kontrole - ir eme priesintis... ir jokie argumentai jam nebebuvo itikinami, o savo kasdienybeje kuo puikiausiai issiverte (ir issivercia) be grozines literaturos....

ar yra skirtumas tarp "liesti" ir "skaityti"?
kaip įdomu <ragnez> šeimoj trys vaikai, mokymo skaityti būdas tas pats, o rezultatai.. kardinaliai priešingi. Kodėl?

turiu vieną pažįstamą, kuriam dabar dvidešimt aštuoneri metai, jis labai mėgsta knygas. Mėgsta jas pirkti, vartyti. Daugybę pinigų knygom išleidžia.. o vat skaityti, kai reikia (būna) save priversti pradėti - ne, nemoka. Neskaito net tų savo gerųjų, gražiųjų knygų. Kažin kodėl?

vėl gi kitos temos antraštė "pri(si)versti - kur ribos?"
juk jei dvimeciui klykiančiam, jog nori gerti sultis TIK is butelio, duodi jas TIK iš puodelio -tai ne kas kitas tik prievarta .

negerbi vaiko pasirinkimo gerti sultis taip kaip jis nori ar jis neturi teisės norėti? ar į jo norus neturi būt atsižvelgta? hehe atsiprašau už offtopic'ą bet gal kas paskelbs temą apie tai.

mane, kaip filologe, zavi tavo jautrumas kalbai

norejau parasyti, kad "liesti" pavartojau perkeltine prasme. bet pamasciau, ir supratau, kad nera ta prasme tokia jau ir perkeltine - juk susipazinimas su knygomis prasideda ne nuo "skaitymo", o nuo "lietimo" - vartymo, baksnojimo pirstu i paveikslelius, raides ir zodzius...


jei tevu "priejimas" buvo vienodas, tai gal skyresi vaiku temperamentas ir branda?

tarkim, as visada tevams buvau "geras" vaikas - stengiausi itikti ir patikti, todel dariau tai, ko is manes reikalavo. o vidurinelis buvo nelankstus, kieto charakterio - ir nuolat kovojo su tevais del valdzios. jei as paauglysteje tiesiog pasiduodavau tevu valiai ir pasitraukdavau i knygu pasauli, tai brolis nevenge atvirai konfliktuoti, gincytis iki duru trankymo ir daiktu metymo.

be to, mudvieju su jauneliu kalbos raida buvo gerokai spartesne negu viduriojo brolio - as suprantamai kalbeti pradejau labai anksti. mama sako, kad pirmaji sakini is dvieju zodziu "lempa dega" istariau vos sulaukusi metuku, o brolis treciaisiais gyvenimo metais vis dar kalbejo alia "didi bumbum" (suprask - "kieme stovi sudauzyta masina").


tai paskelbk

Man tai atrodo, kad cia is nieko bandom kazka ispausti. Jei vaikas domisi skaitymu, o tevai jam padeda susigaudyti- tai valio.

ragnez, tai gal gali atsakyti i klausima- skaitymas septyneriu- deadline'as, vidurkis ar tokia tiksli fiziologine riba?

Klausei, kodel vaikai mokykla pardeda lankyti septyneriu. Tai kaip cia pasakius. As pradejau seseriu, mano dukra irgi seseriu... Ir gyvos. Manau, kad musu tiesiog tokia svietimo sistema, pasirinktas toks modelis, o tie 7 m.- kaip riba visiems- ir mianininkams, ir siaip perestukinams, kad jau kiek gi galima dinderi musti , na ismokit jus pagaliau skaityti bent....

Tai cia pusiau juokais. Bet tik pusiau.

Tai dabar Tu man atsakyk- o kodel, pvz., Danijoje vaikai i pirma klase keliauja ... 5 metu. Ir ne tik Danijoj. Amerikoniukai 5-6 m.- kas zino tiksliau? Jie ka- smegenus kitaip suredytus turi? Lietuviukai kokie atsilikeliai, kad jiems iki septyneriu rekomenduojama knygu siukstu neskaityti, tik paveiksliukus baksnoti? Beje, maciau dano pirmokelio sasiuvinius ir knygutes- ir rasyti mokosi vaikai (tik jie tokiu rasytiniu raidziu apskritai neturi, tai a la spausdintinem- jiems daaaug lengviau), ir skaityti juos jau moko...

pasimečiau dabar. mano penkiametis skaityt nenori. vartyt knygas, klausytis kai jam skaitoma, su raidėm žaisti -- taip. bet imti ir skaityti knygą -- ne. nors etiketes skaityt pradėjo gal prieš metus, bet čia tikriausiai iš to kaip ragnez aprašė -- vizualiai įsimena ir tiek.
mano nuomone, penkiametis skaityti dar neprivalo, kad jį versti. daug kitų dalykų, taip -- tenka. tam kad pačiam lengviau būtų. kitiems žmonėms kitaip atrodo, bet čia jau matyt gyvenimo būdo skirtumai.

tai nei deadline'as, nei vidurkis, nei tiksli riba - tai tiesiog apytikslis amzius (beje, jei jau tikslinam - as rasiau 6-7 metu vaikai), kai ima paprastai keistis vaiko mastymas. ir juk visos cia rasancios puikiai suprantam, kad pasikeitimai retai kada ivyksta per nakti, nebuna taip, kad sesiu metu vienuolikos menesiu ir dvidesimt devyniu dienu amziaus vaikas dar skaityt negeba, o jau septyniu menesiu ir vienos dienos - jau geba...



na, tu tikriausiai matei musu priesmokyklinuko darzelinuko knygutes ir sasiuvinius? kuo skiriasi dano pirmoko ir musu paruosiamuko "mokslai"?

Mano vaikas ėjo į mokyklą JAV 5 metų. Jų "mokslus" su mūsų tradicine mokykla ir palyginti negalima. O skaityt angliškai jis išmoko tik po metų - pirmos klasės pradžioje. Rusiškai tuo metu dar neskaitė - nors žinojo raides nuo 2 metų, jam labai sunkiai sekėsi mokytis jungti raides į skiemenis.

Man atrodo, neprivalo keturmečiai skaityti, bet jeigu skaito, tai yra gerai, ne bent tikrai mama samdo tam reikalui baisią guvernantę su liniote