Mamos ir anytos: padeda ar trukdo?

oj kaip as tave suprantu o kaip sakai tie patarimai tik priesingai nuteikia maniske irgi skambindavo savo pazistamai seselei, klausti tas ar anas gerai /blogai, nors pati pasiskaiciusi zinojau kas ir kaip ir neduok Die su jos nuomone nesutampa, tai ji man nekisa per prievarta, bet sakydavo pas mus budavo taip..., ne veina vaika uzauginom taip.... ir pan.
Bet esu isvarius ir is kambario ja, kai vaikas vakare verke, nesiojau ji, o jis greit kaip iprasta nenusiramino, bet jau buvo prie nusiraminimo ir ta ivare su nuogastavimais savo, kad kazkas blogai, o vaikas vel isivaziavo rekt baisiausiai...tai ir pasakiau "Eikit, as pati susitvarkysiu!" ir uzdariau duris

As ir dabar prie jos akivaizdziai atimu is vaiko ciulpinuka, kai ji jo visa diena nemacius tarkim, nori gerute pabuti ir kisa einant miegot Kelis kartus taip padariau, tai dabar nebeduoda, nes leidau jai suprast, jei taip darys traumuos vaika(visai nenoriu is jo atiminet saldainiu) bet man vaiko sveikata svarbiau apskritai tu saldainiu be proto ten gauna, patys nieko bendro su sveiku gyvenimo budu neturi, tai ir nesuvokia mano neigiamo poziurio i kruva ledu, saldainiu juk anukas

O patarimas, jei pati nedristi pasakyt,kad nelistu per daug, IPAREIGOK savo vyra tai padaryti...Jis sunus, jam bus lengviau. Tegul graziai paaiskina, kad tu pati nori rupintis savo vaiku, o kai reiks pagalbos paprasysi
Papildyta:

Manau reikia kokia savaite duoti pasidziaugt, nes vistiek to neisvengsit o paskui primint, kad tikraisiai jau mociute atitolo nuo vystyklu, nes jos vaikai jau dideli, o ir siaip daug naujoviu atsirado ir primint, kad mociutes pareigos yra ne rupintis vaiku nuo ryto iki vakaro, o tik pagalba vaikams, kai jos praso

Mama niekada nesikiso,nes zino ,kad darysiu vistiek taip kaip man reikia ,o anyta kadangi taip manes nepazysta,kaip mama tai bande mokint,duot patarimus ir t.t tikiu,kad ne isblogos valios,bet tokie dalykai mane labai erzina ,tai graziai as jai pasakiau,kad vaikus augina ir aukleja tevai, o seneliai tik dziaugiasi ir nuo tos dienos viskas ,nors gal ir labai noretu pamokint ,nes taip jau ipratus savo seimoj,bet...

Ir pas mus tas pats su maudynem. Pirma karta leidom dalyvauti maudynese. Maudem mes su vyru ir abi mociutes. Buvo labai grazu Taciau kita karta, kai susiruosem maudyti, ziu vel prisistate anyta matyt galvojo, kad be jos nesugebesim. Bet kai pora dienu buvo isizeidus ir nesilanke pas mus, tai pamate, kad mums ir patiems tai puikiai iseina. Dabar jau nebesiverzia.
Kazkodel manau, kad visa gyvenima bus tas kisimasis. Kaip ir kitoms, cia rasiusioms mamoms, kuriu jau didesnius vaikelius saldainiais ir ledais maitina ir pan. Ji ipratus vadovauti ir darbe, ir namie. Net nemanau, kad vyras galetu ja persneketi. Jis karstakosis ir siaip ar taip nuolat su ja nuolat konfliktuoja del to kisimosi i gyvenima. O ji ir darbe jau skundesi, kad viskas, ka ji pataria, man netinka Jetau, kam to reikia...
Dabar jau uz mane nusprende, kad vaika labiau reiketu ne i sauskelnes kisti, o i naturalius vystyklus sukti. Tikiu, kad vaikeliui gal ten butu geriau, naturaliose medziagose, ir pati dar pries gimdyma apie toki varianta galvojau, bet kol kas neskubu, nes kol kas ji baisiai daug kakina, kartais net per pampersa praeina. Niekaip anytai negaliu to isaiskinti. Visai nenoriu keltis nakti ir valyti viso gerio

baltai pavydziu jums sekmes ir toliau

Kol nebuvau pagimdziusi dar, maniau, kad trukdys Mama iskart perspejau, kad nereguliuotu man, kol nepaprasysiu O dabar tai tik padeda - ir mama, ir anyta Gal todel kad labai daznai nesimatom

man tai tik maisytu zinojau nuo pat pirmos dienos kad nekviesiu nei mamos nei tuo labiau anytos i pagalba man daug padejo vyras

Specialiai atsikrausciau pas tevus neisivaizduoju kaip be ju pagalbos issiverciau

man trukdo

kadangi mes gyvenam ne lietuvoj, tai mano mama pasieme atostogas ir atskris pas mus dviems savaitem, nes as pati prasiau, nes manau pagalbos prireiks nes pirmas vaikelis ir bijau kad nesusitvarkysiu o del anytos, tai nupurto pagalvojus.... vyras galvoja pasikviest vasara, bet kazi kaip mes sutarsim po vienu stogu ir taip nesilciausi santykiai...

ir padeda ir trugdo.... gyvenam su tevais jie labai dziaugiasi anuku, as leidziu juo dziaugtis, nesioti, uzliuliuoti kai verikia si pagalba man labai pravercia bet nuolatines mamos replikos turi mazai pieno... kodel vaikas verkia?ka tu jam darai? ir t.t. mane zudo viena karta pasakiau kad taip mama neturetu sneketi, kad bereikalingai nervuojuos del to... nepadejo vis girdziu komentaru kad kazkas blogai... naciort... bet mama jau toks zmogus belieka susitaikyti ufff issiliejau

Aš dar leliuko kol kas neturiu, bet viena mamos frazė tai užmušė morališkai prieš kelias dienas sako: "kaip tu gerai atrodai, gal tu persileidai jau?" Nu jio, stoviu ir be žado, net žodžio negaliu pratart... Nu ne, sakau, šiaip pykinimai baigėsi ir tiek... Kol kas to pamiršti negaliu, nežinau kaip čia toliau bus. Ar mylės ji tą anūkėlį, nes mano MB jai visai ne prie širdies, tiesiog atvirai nemėgsta ir kritikuoja Kažkaip liūdna, bet vyro pasirinkt pagal tai kuris jai patinka irgi negaliu....

va taip jau buna,kad kai mama tai padeda ir pataria,o va jau anyta tai kisasi ir reguliuoja...
siaip as jauciu panasiai ta pati,mane net erzina kai ji paima maniske ant ranku,o va su mama viskas gerai nors kartais irgi nepatinka pamokslavimai,nors tokie laaaabai retai buna.