Mamos ir anytos: padeda ar trukdo?

man tai lygiai tas pats, tik tai jinai pasake kad nemyli mazu vaiku kai as dar tik laukiausi

as tai vakar su savo mama susibariau. mes gyvenam pas juos, bet jau uzkniso, pastoviai ant mano vaiku rekia, ypac ant vyresnio. tai jai negerai kad laksto, kad zaidzia, kad rekauja ir t.t. tai as jai pasakiau kad atsikabintu nuo ju, jeigu neturi ka gero pasakyti, isvis tegu nelenda. negrazu, bet jau nebeislaikiau . nieko jai tie vaikai nedaro, negali gi jie istisa diena sedeti ir tylet. tai isizeide siaubingai, sake mano vaikai yra visiskai neauklejami ir nepriziurimi .

Su mama viskas tvarkoj, net vyras dziaugiasi uosve, labai tolerantiska viskam ir nesikisa kur nereikia, bet visada duos patarimu, jei paprasysiu
Va su anyta... labai jai dekinga, kad padejo man kol studijavau, tai gyveno pas mus, o dabar mes pas juos gyvenam, bet... jos "triedimas" jau per visus krastus verziasi del visko, ypac del (ne)tvarkos su skuduru laksto is paskos vaikui ir zulina su tuo paciu ir veiduka ir grindis, zaislu surenka dar vaikui nespejus pazaist vis dar klausia gal sysiu , gal kaku nori valgyt siulo 100k per diena ir butinai vakare, kai laikas miegot, bando ikist tai desryte, tai kotletuka zinot vaikas pavargs bemiegodamas, nusilps nepavalges kad tik valgytu duoda visur jo taip megiamo pomidoru padazo uzsidet litrais
Ne per seniausiai taip gal vaikiskai, bet isizedziau, kai risau vaikui salika, o jis man sako, kaip tu cia risi, ne taip, baba ne taip risa nu per kelis kartus "atgavau" savo pozicija tame dalyke
Nors tikrai daug kas nepatinka anytos elgesyje, scenu dideliu nekeliu, vistik jos namuose gyvenam, bet aiskiai pasakau kas man nepatinka ir kodel, pvz prisivalgymas ant nakties nesveika, pomidoru padazas nesveika, ledai saldainiai kasdien nesveika, o i tulika pats savarankiskai moka nueit, valgyt taip pat sugeba paprasyt
Bet laukiu nesulaukiu, kada issikelsim atksirai gyvent

gyvenam atskirai nuo tėvų ir uošvių tai nėra kam ir kiškis, o reikalui esant vaikučius su mielu noru pasaugo

Geriausias variantas, o ir seneliai tada mieliau pabuna su anukais, nes dabar pas mus, tai patys seneliai greiciau lekia savaittgaliais is namu

Laba, mano tėvai gyvena tolėliau, tai į mėnesį kartą pasirodom ten, o su anyta puikiai sutariame, dažnai pasaugo mažylę.

Kai griztam pas tevus padeda tol, kol nepradeda patarineti:)
Nes juk kiekvieni tevai, geriau zino kas ju vaikams gerai, o kas blogai:)

ir mama ir anyta gyvena kitose salyse nei mes tai nei padeda nei trugdo man taip geriausiai o ir patys susitvarkom lb sauniai

Siandien trys savaites kaip esu mama Taigi trys savaites kai negaliu pakesti anytos, konkreciau to globejiskumo ir patarimu. Vaikui reikia arbateles, uzdek kojines, uzdek kepuryte ir t.t. Skambina visiems ir klausineja ar tikrai nereikia arbateles vaikui duoti, kai isgirsta neigiama atsakyma - dar negana, ateina i namus sesute ir vel to paties klausia. Neuztenka, kad as pasakiau, jog nereikia. Kaip supratote gyvenam su anyta. Ji elgiasi kaip su mazais vaikais. Namie jokio privatumo. Karta isirove i musu kambari o as ten pusplike stovejau Pasijutau beviltiskai... kai tik dukryte pradeda verkti iskart puola i kambari su klausimu ''kas cia vaika verkdina?'' pasiima ant ranku ir nesioja. siandien supratau, kad mergyte jau be ranku nelabai gyventi gali, jau visai paguleti nenori. Vakarais jai diegliai uzeina pilvuko, tai irgi i kambari ilekia ir vel nesioja paranojiskai kartodama '' kazkas negerai vaikui, kazkas negerai vaikui''. Arba vis isuka vaika i pala kaip koki kokona, vaikas tik pasuka galva, tai ji sako, kad galva kreiva ar kazka panasaus. Bandau tvardytis kiek galiu, bet kartais nepajegiu jau. Bliamba, juk kai man kyla klausimu, taigi pasiklausiu jos. Bet nezinau kaip jai paaiskinti, kad as savo vaika noriu pati auginti. Ir kaip paaiskinti, kad mes su jos sunumi atskira seima ir kad norime privatumo. Kartais apima neviltis. Is principo norisi viska priesingai daryti. karta buvo baisiai isizeidusi, kai neleidau musu kambaryje perjungti kito kanalo, tada dvi dienas kambari nesirode ir mazai bendravom. Man tai buvo nuostabus laikas. Is tikruju labai gerbiu savo anyta, ji labai gera, rupestinga, bet jau to rupescio ir kisimosi per daug. Visai nenoriu su ja pyktis, bet ji man nepalieka kitos iseities. Dar galeciau rasyti ir rasyti savo liudna patirti, bet cia gera apysaka gautusi. nebeismanau, kaip elgtis...

vajei uzuojauta tau didziausia nezinau kaip reiktu susilaikyt taip nieko ir nepasakius.... dar tuo labiau kai anyta tau yra visiskai svetimas zmogus....

Kol jai neparodysi, kas čia mama ir rūpinasi vaiku, tol ji ir lys į tavo reikalus. Nesakau, kad reikia susiėsti, bet verta nubrėžti ribas, nes kitaip ji ir toliau vadovaus kaip gyventi.

Ir sveikinimai didziausi ir uzuojauta del anytos Nors su savo anyta negyvenu ir kol kas (tfu tfu tfu) puikiai sutariam (tiksliau santkiau labiau diplomatiski) bet puikiai tave suprantu Pabandyk pakalbeti su SB, kad jis karts nuo karto primintu savo mamai, kad jus atskira seima ir kol jos pagalbos neprasote, tegu leidzia jums auginti vaika kaip patys ismanote. Jai bandisi su ja aiskintis pati, tai viska gali tik pabloginti manau, geriau tegu ta padaro tavo vyras

Pas mus situacija nusimato panasi jauciu, tik skirtumas, kad mes gyvename su mano tevais Kai syki kalbejome apie busimo kudikio maudines ir mano mama pasake, kad jai ko nesuprasim, tai nieko tokio, jinai pati maudis vaika. MB isgirdes tai pasake, kad tokiu atveju jai nupirks Baby Born'a ir gales juo rupintis i valias O mes savo vaika patys kaip ismanisim taip ir auginsim Tikiuosi ateity neturesim panasiu bedu, juk viska galima juokais nuleisti, bet tuo paciu duoti suprasti zmogui, kad jo kisimasis nepageidajamas