Mamos ir anytos: padeda ar trukdo?

Man labai padejo. Anyta net labiau nei mama, nes ji jau pensijoje

Kaip smagu

kaip tau gerai maniškė tai padiek dieve, kišas kur jai nereik, skambinėja tūkstanti kartų per dieną, neduoda ramiai gyvent, nuolat aiškina ką ir kaip daryt, nors jos mažai kas klauso, ypač aš, net nebegirdžiu jos, ignoruot labai negaliu, visgi vyro mama

Mano mama darbe susitarė, kad paims kelias dienas atostogų kai dukra pagimdys.
Dar iš pradžių galvojau, gal čia man nereikia jokios pagalbos, aš juk didelė, savo mažiuku, savo šeima, pati galėsiu pasirūpinti gal mama tik trukdys
Grįžom į butą, kuriam temperatūra 15 laipsnių (žiemą), tai vienam kambaryje radiatoriaus pagalba 18 vos pasiekėm. Pilvas išskrostas, galva kaip arbūzas. Galva tiesą sakant ir dabar dar durnioja, atmintis prasta, susikaupti sunkoka.
Akys didelės, mp dar be jokio režimo, kada pupa užsimano. Pačiai pavalgyti irgi norisi.
Vyras bac ir prie kompo sėdi. Nesugalvojo paklausti ką reiktų padaryti, paruošti, padėti Aš sustirus i ledą, pavargus ir liūdna. Nurengiau pupa, užmigdžiau, padėjau ant mūsų lovos, pertempiau lovelę į šiltesnį kambarį, paruošiau patalynę, daiktus parvežtus tvarkiau, o ašaros kaip krokodilo kapsėjo. Liūdna buvo neišpasakytai. Gėda pasakyti, bet net pupą ant rankų laikydama, jos skruostuką savo ašarom laisčiau. Nieko negalėjau sau padaryti. Gal čia toji mistinė pogimdyvinė depresija puolė, nežinau Su vyru galu gale susiėdėm. Jis išvarė pas savo tėvus, lyg kažkokiu reikalu, bet akivaizdžiai kad tik nuo manęs toliau.
Mama atvažiavo iš kito miesto kitą dieną po mūsų grįžimo namo ir staiga viskas pasidarė ramu ir sustyguota
Esu jai labai dėkinga už viską, o Dievuliui už tą, kad ją turiu.
Su vyru, kol ji buvo, palaikėm šaltai taikius diplomatinius santykius. Kai mama išvažiavo, pradėjome normaliai bendrauti. Dabar viskas tiesiog super Vyras rūpestingas, daug padeda, ir popina, ir pamperius keičia ir pan. Ir man kartais pusryčius padaro
Mama jau kelis kartus buvo atvažiavusi pasidžiaugti anuke ir padėti man. Vis pabūna 2 - 3 dienas. Išleido mus su vyru pabaliavoti jau vieną vakarą Tiesa, aš grįždavau kas 3 val pamaitinti
O anyta visai nesiveržia prie anūkėlės. Aplankė ligoninėje, po to tik po mėnesio, nors netoli gyvena. Buvom nustebę, kai neseniai pasisiūlė prižiūrėti trumpam vaiką, jei mes kur norim nulėkti
Tiesą sakant man su savo mama drąsiau palikti. Su anyta palikus, spėju, nuo telefono nenulipčiau
O pogimdyvinės depresijos kaip nebūta tik tą pirmą savaitę sunku buvo.

mano mama ir anyta padeda kai prasau, niekada neatsisako. pradzioje anyta norejo reguliuoti ir aiskinti, bet pamate kad su manim taip nebus, todel dabar visur ramu.

oje kaip suprantu tave manoji irgi sugeba pasneket pirmaja tai labai myli bet kartais kaip pasakys, pvz namie kai kelios savaites nestumo buvo antro leliuko sako tai tu jokia cia nescia pilvo ner nu jo sakau nuo kada dvieju menesiu pilvas buna, ir taip sugeba prie sveciu pasakyt o dabar buvom velykose susirinko daug gimines pas baba tai jinai per kokius 5 kartus e tu nescia ir su tokia ale nuostaba tai sunervino jau iki galo susirinkom daiktus ir isvaziavom namo su mb. nu skaudu kartais tokie pasisakymai man uosvene daug mielesne tokiu klausimu nei mama ..........

Mano mama labai taktiska...nelenda ir nenervina..ji supranta,kad dabar kiti laikai ir net vaiku auginimas,auklejimas pasikeite,o uosviene.....siaube...kai mano leliukas verke(pilvo diegliukai) ji per prievarta ji paeme is manes...ir ne karta sakydavo jeigu kas ne pagal ja(nezudyk vaiko) siaube...

Kai tolerantiska mama ar anyta ir geri santykai buvo pries gimdyma, tai manau niekas is esmes nepasikeicia, bet mano abi brangiosios gyvenimo moterys su savais priciudais tai nuo ju kuo toliau, nes tik jos geriausiai zino ko reikia mano vaikui ir tik ju teise man vadovauti uzkniso negyvai.

labukas... as radau sia temele, paskaitinejau, ir galvoju kaip smagu, kad ne as viena taip jauciuos )) uzsinorejau ir as pasisakyt.. gal sakau lengviau pasidarys pirma kart sitam forume, tikiuos priimsit ))
jau ta mano mama... net nzn, galetu ir palikt truputi ramybej su visais pamokymais, skambinejimais kasdien, ir pasakymais pvz. snd grazus oras eikit su mazute i lauka:))) net pakerta ir norisi mest rageli.. tik kad nemandagu...
as suprantu, kad in padet nori... bet kartais atrodo, kad as pati nieko nesugebeciau be pamokymu... nu nervuoja ne tas zodis... gi zinau ka man su vaiku veikt, as ir be pasakymu issivedu dukryte i lauka ir aplamai mes sauniai ledziam laika... kartais pagalvoju kaip smagu butu kazkur issikraustyt toli, kad neiseitu skambint kasdien ir reguliuot )) nors siiap ypac po gimdymo tai tikrai mama daug padejo, bet dbr jau daros per daug:)))

o kodėl tau mamai nepasakius, be šaukimo aišku, kaip tu jauties. kai viską išsakysi, galbūt ji tave supras ir apsiramins aš tai visad savo mamai sakau tai ką galvoju, ką jaučiu be jokių išsisukinėjimu. net jeigu jai tai ir nepatiktų. mūsų santykiai tikrai lb geri

nu kad nzn... pasakysi, taigi isizeis:)) sakys tau padet noriu,o tu nenori mano pagalbos.. prades tada sakyt jau manes nemyli, visad galvoji, kad as nemoku to ano, jokios pagarbos tau motinai... nu zodziu, jau isivaizduoju ka sakytu:)) as jai kelis kartus esu jau pasakius, aisku, graziai, kad zinai sakau nereikia man sakyt ir vadovaut ka su vaiku veikt )) tai patyli ir viskas.. tik kita deina vel prie to pacio nu idomiai su ta mano mama... jin zino, kad as nemegstu kai man vadovauja, kad as turiu savo nuomone ir VISADA darysiu kaip AS galvoju, ne kaip kazkas sako ar pataria.. na, taip jau pas mus yra...

Kai tik gimė sūnus mama kartis per daug mane mokė,tikrai buvo ir pykčių kilę bet dabar viskas puiku,baigėsi visi aiškinimai,leidžia mums su vyru augint savo stebuklą tiesa,mama dirba užsieny,tad gal nėra jai kaip ir reguliuot visko. O su anyta...Nė žodžio nuo tos dienos,kai sužinojo apie bet mum nuo to tik geriau