. Bande ,,padeti'', kelis kartus apsipykom , man nuo nervu prasidejo visokios ligos.......Liepdavo vaika maitint MP kas 3val lygiai, vystyt. Mano mama( uzauginus 5) sakydavo duok kada tik nori. Eh merginos kai viska prisimenu kraujas uzverda, buvau jauna skysta. 
O prie ko toks musu bendravimas privede - nebebendraujam visiskai jau 7 metai.
Jau man gana kad brolio vaika rukyta zuvim prisere zinodama, kad vaikas zuviai alergiskas (ir ne siaip sau alergiskas - ant viso kuno tik delnai ir padai nenuberti budavo ). Apie mano dukra jau irgi skiedzia kaip "Aiste greit ir silke, ir lasinius valgys" 
Vakar sveciuose buvom tai atsiveziau koses savo kad pamaitint. Tai mama paklausus is ko ta kose po to pareiske "vat tu Aistei specialiai koses verdi (intonacija mazdaug pffffffff), o as tai tau specialiai neviriau - sriuba virdama is bendro puodo morka su bulve isimdavau ir sutrindavau". Nu suprantu kad anais laikais ankstyvas primaitinimas buvo iprastas, bet taip ir pagalvojau "oi aciu tau mamule kad buvai tokia man rupestinga" 
Ir isvis pastoviai man dukra isrikdo. Pvz. vakar tipo dukdama pradejo ta vaika visaip kratyt, purtyt. O po to aiskina kad Aiste ant jos ranku rekia, nes mamyciuke 
Nesuprantu as kaip ji mus tris isaugino?...... 
,tai geriau tada visai patyleti ,nieko nesakyti.As tik siaip cia garsiai pamastau,nieko tikrai nenoriu izeisti,todel prasau priimti mano posta kaip nuomones isreiskima 
ir atsiprasau ,jei kam tai nepatiko 
tad vaikiuka auginsiu tik savo pastangomis ir SM patarimais forumuose... o liudna... noretusi, kad kas nors butu salia, nes jauciu, kad man pagalbos labai reikes
bet nezinia kaip iseis, dabar specialiai atostogu neeme, kad spali galetu pasiimti... taip sugadinami net ir puikus santykiai o as tokia gyvate, kuri nepakencia antros seimininkes namie 
man gimus dukrytei, taip sustiprejo tas jausmas, kad sakes...visi verzesi atvaziuot, padet...o as tik norejau kad atvaziuotu, aplankytu, pasidziaugtu ir vaziuotu namo... 
mes gi moteros stiprios esam
Ir taip kažkaip gal kad kartu su tėvais jau daug metų negyvenu, man taip nesigauna kad tėvai namie šeimininkautų, vistiek svečiai ir man geriau apie juos šokinėt. 
Ji kiekvienu mano pamastymu pasako savo nuomone Pirmomis savaitemis kreipiau i ja demesi, nes maniau, kad pravartu ir kiek prisinervinau, kad ne taip darau bet dabar viskas uzsibaige, nes yra patarimu, kurie man visiskai nepriimtini Na, o mano mama, duoda patarimus, kai as jos paklausiu. Ji visiskai nesikisa i anukes auginima, jei nera prasoma Aisku, visas nuomones ir patarimus isklausau, o sau priimtiniausius pasilieku, jei reikia, o jei ne praleidziu pro ausis Tai sudetingiau, bet tikrai ne blogiau
Bet ji sito nesuvokia,kas mane ir parina...
man gimus dukrytei, taip sustiprejo tas jausmas, kad sakes...visi verzesi atvaziuot, padet...o as tik norejau kad atvaziuotu, aplankytu, pasidziaugtu ir vaziuotu namo... mes gi moteros stiprios esam o uztat dvigubai su broliu atsieme, tas reke nesustodamas tada ir as kutinsiu 
Mano mama gyvena su mumis, ir matyt mano kad labai padeda, nors is tikro tik trukdo ir gadina viska... bet ka padarysi - senas zmogus, reikia taikytis....
