Sveikos retų vaismedžių gerbėjos,
pasidalinsiu savo patirtimi persikų auginime. Įsigijau prieš 12 metų pavasarį Raudondvario medelyne pabandymui 1 medelį, kuris buvo ūgtelėjęs. Labai gražiai augo, nesirgo, žydėjo ir kelis labai didelius raudonšonius taškuotus didelius ir skanius persikus davė. Todėl sekantį pavasarį įsigijau dar 2 medelius ten pat. Visi augo labai greitai, kasmet derėjo. Pirmasis išaugo į stambų didelį medį, kasmet duodavo virš 100 kg vaisių, antrieji medeliai buvo mažesni, bet vijosi. Net šalnos žiedams nekenkdavo, tik paryčiais su šlanga vandeniu apipurkšdavom. Ir ligos nepuolė, išskyrus vaisių puvinį, kuris dalį vaisių pasiglemždavo lietingom vasarom. Nei tręšėm, nei kokių chemikalų prieš ligas naudojom. Viskas natūraliai.
Bet... mūsų džiaugsmas baigėsi berods prieš 4 metus. Tokia šalta žiema buvo, virš 30 laipsnių. Iš sodo iššalo 27 daugiamečiai augalai: visos slyvos, rožės, 1 graikinis riešutas ir, aišku, visi mūsų persikai. Žiūriu dabar ir žaviuosi jūsų entuziazmu. Ir svarstau, ar dar kartą bandyti šiuos gražuolius auginti? Bet taip dar širdį skauda prisiminus, kokie dideli buvo išaugę medžiai, kaip gausiai kasmet derėjo. O visgi iššalo