kai pati išsirinkau verslo vadybos profesiją, neįvertinau, kad labai neperspektyvi. tų vadybininku ant kiekvieno kampo. po dviejų mėnesių nunešiau prašymą, kad atiduotų dokumentus ir gerai padariau
išrinko mama
socialinio darbuotojo profesiją. aišku mažas atlyginimas, bet bent aukštasis bus... paskui ką nors galvosiu, gal dirbdama ką nors neakivaizdžiai bandysiu. šiaip mokytis įdomu.
kai pati išsirinkau verslo vadybos profesiją, neįvertinau, kad labai neperspektyvi. tų vadybininku ant kiekvieno kampo. po dviejų mėnesių nunešiau prašymą, kad atiduotų dokumentus ir gerai padariau
kai pati išsirinkau verslo vadybos profesiją, neįvertinau, kad labai neperspektyvi. tų vadybininku ant kiekvieno kampo. po dviejų mėnesių nunešiau prašymą, kad atiduotų dokumentus ir gerai padariau
Išsirinkau medikės specialybę, ir esu pati nelaimingiausia seselė pasaulyje, niekaip negaliu pažiūrėti į tai pozityviai, kaip bebūtų reikia rinktis kas artima, o ne į ką įstoji per netyčiuką.
Manau, kad ir nuo kolektyvo daug kas priklauso. Esu sesute, ir, zinoma, yra sriciu, apie kurias vien pagalvojus siurpas krecia. Dirbu psichiatrijoj, pazistu pora paneliu, nekencianciu seseles darbo, bet per psichiatrija toliau patraukusiu- pagrinde i socialinius.
Manau, kad keisti specialybe VERTA, jei salygos ( amzius, finansai ) leidzia.
Na nerealiai pavydžiu aš jums visoms, kurios mylis avo darbus. Aš savojo nekenčiu. Dirbu vienoje vietoje 4 metus. Visiškai ne pagal specialybę, kažkokią nuobodybę, už kurią netgi daug ir nemoka. Na žodžiu, jaučiuosi nei aš tame darbe tinkama ir reikalinga, nei man tas darbas netinka. Dirbu įmonėje kaip ir personalo administratorė, vienusmetus - vadybininkė (tada buvo įdomiau), dabar vėl sumažėjo tos veiklos, kurią aš koordinavau kaip vadybininkė ir vėl esu kaip administratorė: sutartys, protokolai, įsakymai ir pan. Tiesiog šlykštu, jokio tobulėjimo, atbūni tas 8 valandas sukandus dantis, barbeni tą klaviatūrą. Brrr
Tikrai jaučiu, akd esu verta gersnio darbo ir daugiau galiu padaryti nei dabar.
Vienintelis mano darbo pliusas - tai, akd išleidžia į sesijas 2 kartus per metus, o jos trunka po 1,5 mėn.
Dauguma pasakytų: keisk darbą. Sutinku, bet blogiausia yra tai, kad gyvenu nedideliame mieste ir ten tų darbo pasiūlymų nesimėto.
Vienintelis mano darbo pliusas - tai, akd išleidžia į sesijas 2 kartus per metus, o jos trunka po 1,5 mėn.
Dauguma pasakytų: keisk darbą. Sutinku, bet blogiausia yra tai, kad gyvenu nedideliame mieste ir ten tų darbo pasiūlymų nesimėto.
maname darbe daug kas mane knisa - ir savininko poziuris, ir kolegu, su kuriais turime dirbti kaip komanda, neatsakingumas. bet is principo dirbu tai, apie ka visada svajojau, esu nevarzoma laiko poziuriu, svarbiausia, kad butu padarytas darbas ir pan. Bet siaip gyvenime laikausi principo, kad reikia dirbti tai, kas patinka, jei tik yra tam salygos. Na, pavyzdziui, kai vyrui buvo striuka su darbu, nemokejo algu ir pan, ejau ten, kur tuo metu man bent kazkiek mokejo, tai kas, kad visai ne i ta sriti, kurios norejau - teko pabuti ir mokytoja, ir bibliotekininke, ir net knygyno pardaveja- beje, pastarasis darbas buvo pats sunkiausias. nepasakyciau, kad visi sie darbai baisiai nepatiko - dirbau ir dziaugiausi dar neregeta patirtimi. O paskui, kai vyras vel galejo islaikyti seima, pasineriau i mokslus ir i zurnalistinio darbo paieskas. ir ka, keleriu metu darbas ir idetos pastangos dave vaisiu - tapau leidinio redaktore. Zodziu, as esu uz svajone, bet kartu suprantu, kad toms svajonems pildytis reikalingos salygos, o kartais ir likimo dovanos. is kitos puses, jei labai nori, tai ir galva siena pramusi. Va taip va.
QUOTE(viskas svarbu @ 2006 01 31, 17:12)
dziaugiausi dar neregeta patirtimi.
Taip, sutinku
Siaip is pradziu as buvau patenkinta darbu, taciau pastaruoju metu mano kruvis labai padidejo ir reikia labai daug laiko ir nervu atiduoti tam darbui. be to, atsakomybe su kiekviena diena auga. tai vat nezinau. ar cia susirasti darba, kuris butu ramesnis ir eiti rupintis asmeniniu gyvenimu, ar dar tiketis ir bandyti suderinti dideli ir sunkaus darbo kieki su asmeninio gyvenimo tobulinimu, ar pasilikti tam paciam darbe, tik bandyti susimazinti darbo kruvi, nors nezinau, ar tai butu sekmingai.
Manau, kad buti patenkinta darbu yra labai svarbu. Nuo to priklauso darbo kokybe, darbo greitis ir siaip bendra zmogaus savijauta. kita vertus, viskas priklauso nuo poziurio.
Manau, kad buti patenkinta darbu yra labai svarbu. Nuo to priklauso darbo kokybe, darbo greitis ir siaip bendra zmogaus savijauta. kita vertus, viskas priklauso nuo poziurio.
atsakomybe su kiekviena diena auga. tai vat nezinau. ar cia susirasti darba, kuris butu ramesnis
[/quote]
Argi naujo darbo paieskos nebutu sunkesnes uz augancia atsakomybe>?
Argi naujo darbo paieskos nebutu sunkesnes uz augancia atsakomybe>?










