Mes su vyru kartu 7m. Tai per visas sventas vaziuodavom pas jo tevus,kurie gyvena 120km. nuo musu miesto,bet kai atsirado leliukas,pajutau poreiki bendrauti su savo seima ir giminemis.o vyras to suprasti nenori ir "tempdavo"kiekviena savaitgali,kol galu gale pasakiau,kad isvis nevaziuosiu,tai dabar ir nebevaziuoju
Važiuoju nedažnai. Kai vyras užsimano, tai važiuojam kartu, ir man lyg kažkok pasiilgimas atsiranda, bet tik atvažiuojam tai nenoriu ilgai užtrukti, ir pati nežinau kodėl, anyta nereguliuoja nei man nei vyrui gyvenimo, tačiau nemiela ji man ir viskas 
Mes su uošviais tai gyvename tame pačiame mieste, bet mano požiuris į gyvenimą visiškai skiriasi nuo uošvių požiūrio, todėl pas juos einu (kaip ir daugelis iš mūsų) tik iš pareigos, bet stengiuosi kuo rečiau, vyras mane supanta ir per prievartą tai tikrai nevaro, bet jau labai gražiai prašo 
, nes juk sako kad negražu ir nemandagu, taigi dėl vyro stengiuosi būti mandagi ir maloni 
, nes juk sako kad negražu ir nemandagu, taigi dėl vyro stengiuosi būti mandagi ir maloni
as su busimojo tevais sutariu normaliai, bet laikau atstuma. Tiesiog jie visai kitokia seima nei ta, kurioje as uzaugau. Jie gyvena toje pacioje gatveje, bet susitinkam gal karta per savaite ir tai valandai ar maziau. 
Negaliu pasakyt, kad jie man nepatinka, nenoriu ju ignoruot, nes maniskis visada vaziuoja pas mano tevus (uz 100km), ir niekada nesako, kad nenori vaziuot. Taigi, as negaliu nebendrauti su jo tevais. Man juk nesunku pakalbet apie ora, ar kaip sekasi paklausti.
Negaliu pasakyt, kad jie man nepatinka, nenoriu ju ignoruot, nes maniskis visada vaziuoja pas mano tevus (uz 100km), ir niekada nesako, kad nenori vaziuot. Taigi, as negaliu nebendrauti su jo tevais. Man juk nesunku pakalbet apie ora, ar kaip sekasi paklausti.
Na, nelabai norisi pas anytą važiuoti. Kokia ji bebūtų supratinga, vis tiek yra tik anyta. Negaliu sakyti, kad nesutariam, bet jos požiūris į kai kuriuos gyvenimiškus dalykus tiesiog nervina. O problemą, kur važiuosime per šventes, išsprendėme taip: vienais metais per Kūčias, Kalėdas važiuojam pas mano tėvus, o kitais - pas vyro. Per Naujuosius dažniausiai niekur nevažiuojame, o sutinkame namuose. Velykas švenčiame kiekvienas su savo tėvais. Štai ir viskas.
O jei anyta zirzia, kad per Kalėdas ir antraisiais metais pas juos važiuotume, atkertu, kad pas ją jau pernai buvome, o dabar mano tėvų eilė. Nors gal ji tik iš mandagumo pakviečia Nors pastebėjau tokį dalyką: jei sūnelis kurį nors savaitgalį negrįžta, tai uošviai zirst (kaip maži vaikai) pradeda.
Kokia ji bebūtų supratinga, vis tiek yra tik anyta. Negaliu sakyti, kad nesutariam, bet jos požiūris į kai kuriuos gyvenimiškus dalykus tiesiog nervina. O problemą, kur važiuosime per šventes, išsprendėme taip: vienais metais per Kūčias, Kalėdas važiuojam pas mano tėvus, o kitais - pas vyro. Per Naujuosius dažniausiai niekur nevažiuojame, o sutinkame namuose. Velykas švenčiame kiekvienas su savo tėvais. Štai ir viskas.O jei anyta zirzia, kad per Kalėdas ir antraisiais metais pas juos važiuotume, atkertu, kad pas ją jau pernai buvome, o dabar mano tėvų eilė. Nors gal ji tik iš mandagumo pakviečia
Nors pastebėjau tokį dalyką: jei sūnelis kurį nors savaitgalį negrįžta, tai uošviai zirst (kaip maži vaikai) pradeda.
Aš pas anytą nemėgstu važiuoti.Man tas jos gyvenimo būdas nepatinka :įsirengus lauko virtuve ir valgyt eina ten.Nesvarbu ar lietus ar sniegas per lauką cibu cibu į virtuvę.Man su mažais vaikais tai nepriimtina ir nepatogu.Oji mat bijo, kad namie trupinėlis nenukristu 
.Namus kaip muziejų įrengus ir bijok ten pas ją net atsipalaiduoti.Kai kada , o ypač paskutiniu laiku nebesusilaikau ir pasakau, kad man tai nepriimtina 
.
.Namus kaip muziejų įrengus ir bijok ten pas ją net atsipalaiduoti.Kai kada , o ypač paskutiniu laiku nebesusilaikau ir pasakau, kad man tai nepriimtina .
Mes gyvename tame patčiame mieste kaip ir vyro tėvai, bet važiuojame pas juos kokius max 1-2 kart į mėnesį. Dažniausiai tada kai prisireikia patalynę skalbt (neturime savo skalbiankės) 
. Aš tai visai mielai važiuočiau ir dažniau, bet pats mano vyrelis prilaiko, sako - kuo rečiau mato, tuo mažiau myli. O myli tai mus ten labai labai 
. Aš tai visai mielai važiuočiau ir dažniau, bet pats mano vyrelis prilaiko, sako - kuo rečiau mato, tuo mažiau myli. O myli tai mus ten labai labai
Mes gyvename toli nuo anytos, tad ir retai kada susitinkame. Dazniau ji pas mus atskrenda nei mes, gal ir gerai nelieka laiko barniams bet siaip ji super moteriske!
bet siaip ji super moteriske!
mano vyro tevai gyvena uz 0,5km , bet juos bent as aplankau retai . anyta tai visai maloni , na o uosvis tai daugiau nieko nekalba tik nesvankybes . pasiklausai 10 min ir galvoji kaip greiciau is ten dingt , nes pasijunti kaip kokia gatves mergse . jam labai tiktu posakis , ZILE GALVON , VELNIAS UODEGON
. pasiklausai 10 min ir galvoji kaip greiciau is ten dingt , nes pasijunti kaip kokia gatves mergse . jam labai tiktu posakis , ZILE GALVON , VELNIAS UODEGON
QUOTE(Miglele @ 2005 09 22, 13:54)
Na, nelabai norisi pas anytą važiuoti. Kokia ji bebūtų supratinga, vis tiek yra tik anyta. Negaliu sakyti, kad nesutariam, bet jos požiūris į kai kuriuos gyvenimiškus dalykus tiesiog nervina. O problemą, kur važiuosime per šventes, išsprendėme taip: vienais metais per Kūčias, Kalėdas važiuojam pas mano tėvus, o kitais - pas vyro. Per Naujuosius dažniausiai niekur nevažiuojame, o sutinkame namuose. Velykas švenčiame kiekvienas su savo tėvais. Štai ir viskas.
O jei anyta zirzia, kad per Kalėdas ir antraisiais metais pas juos važiuotume, atkertu, kad pas ją jau pernai buvome, o dabar mano tėvų eilė. Nors gal ji tik iš mandagumo pakviečia Nors pastebėjau tokį dalyką: jei sūnelis kurį nors savaitgalį negrįžta, tai uošviai zirst (kaip maži vaikai) pradeda.
Kokia ji bebūtų supratinga, vis tiek yra tik anyta. Negaliu sakyti, kad nesutariam, bet jos požiūris į kai kuriuos gyvenimiškus dalykus tiesiog nervina. O problemą, kur važiuosime per šventes, išsprendėme taip: vienais metais per Kūčias, Kalėdas važiuojam pas mano tėvus, o kitais - pas vyro. Per Naujuosius dažniausiai niekur nevažiuojame, o sutinkame namuose. Velykas švenčiame kiekvienas su savo tėvais. Štai ir viskas.O jei anyta zirzia, kad per Kalėdas ir antraisiais metais pas juos važiuotume, atkertu, kad pas ją jau pernai buvome, o dabar mano tėvų eilė. Nors gal ji tik iš mandagumo pakviečia
Nors pastebėjau tokį dalyką: jei sūnelis kurį nors savaitgalį negrįžta, tai uošviai zirst (kaip maži vaikai) pradeda.Nu as labai atsiprasau, bet prisikabinsiu
. O kaip per Velykas su vaikais .As neperdaug anyta megstu, bet susitikti reikia : ziema labai retai (tik kai vyra ikalbu), vasara daznai (nes sode su mano panom buna). Bet stengiames, kad per daug neburbetu, kad pamirsom.
O per sventes visus aplankom: ryte pas vyro tevus, pietus - pas mano, vakare - su draugais. Kucios namie - seimos svente, Nauji dazniausiai irgi - pastoviai maziuke suserga
Mano santykiai su anyta tiesiog nuostabus- jokių santykių 
Su vyru vede jau šešti metai per visą tą laiką anytą mačiau 4 kartus Maniškis nei pats nenori su savo mamele bendrauti, nei man labai siūlo Na, o aš, žinoma, nelabai ir veržiuosi... Turėjom su ja tokį konfliktėlį po vestuviu, nes aš jos mylimą sūnelį tipo suvysčiau (31 metų senbernį) 
O ji svajojo ir galvoja, kai vyrukas pribres pati jam žmoną suras, su ja bus geriausios draugės, bendramintės - nepavyko...
Su vyru vede jau šešti metai per visą tą laiką anytą mačiau 4 kartus Maniškis nei pats nenori su savo mamele bendrauti, nei man labai siūlo Na, o aš, žinoma, nelabai ir veržiuosi... Turėjom su ja tokį konfliktėlį po vestuviu, nes aš jos mylimą sūnelį tipo suvysčiau (31 metų senbernį) O ji svajojo ir galvoja, kai vyrukas pribres pati jam žmoną suras, su ja bus geriausios draugės, bendramintės - nepavyko...
mielai važiuočiau ir dažniau tik kad su MB esam dideli tinginiai ir mieliau ant sofos kartu drybsom, kol žiema
o šiaip pasiilgstu aš vyro giminės labiau negu savų
negalėčiau nė prie vieno iš MB giminės, kuriuos pažystu, prisikabinti, visi turi savo gyvenimus ir nė trupučio nereguliuoja mūsiškio, tik džiaugiasi, kai pasirodom kaip bus ateity, niekas nežino, bet dabar aš labai patenkinta savo nauja šeima, nebijau jos taip pavadinti 
tik kad su MB esam dideli tinginiai ir mieliau ant sofos kartu drybsom, kol žiema o šiaip pasiilgstu aš vyro giminės labiau negu savų
negalėčiau nė prie vieno iš MB giminės, kuriuos pažystu, prisikabinti, visi turi savo gyvenimus ir nė trupučio nereguliuoja mūsiškio, tik džiaugiasi, kai pasirodom
kaip bus ateity, niekas nežino, bet dabar aš labai patenkinta savo nauja šeima, nebijau jos taip pavadinti
