Verkiu tuomet, kai įskaudina ( tai būna retai), verkiu nuo įtampos ir nuovargio (tai būna dažniau) ir verkiu kai man pms - tuomet nė pati nesuvokiu kas, bet suerzina, žeidžia, glumina, graudina (tai būna dažniausiai) 
Šiaip jau mano šeima žino mane ir yra pripratę, kad apsiverkiu. Esu jautri, bet man taip lengviau reikšti emocijas. Išsilieju ir viskas po to būna 
Šiaip jau mano šeima žino mane ir yra pripratę, kad apsiverkiu. Esu jautri, bet man taip lengviau reikšti emocijas. Išsilieju ir viskas po to būna
na aš kokius 2 katus per mėnesį tai tikrai pažliumbiu, kartais ir be didelės priežasties 
Mane ir labiausiai glumina tas, kad nebelaukiu savaitgaliu 
Anksciau budavo, kad mokais, itemptai gyveni savaite, taciau pasamonej jau gvildenasi savaitgalis ir tas suteikia azarta 
O dabar visos dienos tokios pacios, o savaitgaliai tikriausiai dar nemalonesni nei kasdienines dienos, nes tenka liudeti per juos 
Anksciau budavo, kad mokais, itemptai gyveni savaite, taciau pasamonej jau gvildenasi savaitgalis ir tas suteikia azarta O dabar visos dienos tokios pacios, o savaitgaliai tikriausiai dar nemalonesni nei kasdienines dienos, nes tenka liudeti per juos
Belieka mums tikėti, jog čia tik pavasarinė depresija, orams šiltėjant, vis labiau pas mus 'belsis" geresnės, pakilesnės nuotaikos 
Kai pagalvoji, gyvenimas per trumpas liūdėti 
Kai pagalvoji, gyvenimas per trumpas liūdėti
Kai ziuriu koki filma ar siaip graudu reportaza ,tai migom akys sudreksta,o kai yra rimta priezastis verkti,pykstu ant saves ,kad net verkt nemoku,taip viska viduje uztraukia 
.
.
Verkiu kai gailiuosi savęs, tai būna itin retai. Ir dar verkiu kai pykstu. 
O man vel bliaunamoji, klaviatura greit permirks..... i darba uztinusi nueisiu....
verkiu retai, bet kai jau prapliursptu 
o priežastys- dažniausiai tai koks graudus filmas, rėčiau- kai gaunu pylos ir labai savęs gaila pasidaro tada tai galiu kad ir visą vakarą iš darbo grįžus prakukčiot
o priežastys- dažniausiai tai koks graudus filmas, rėčiau- kai gaunu pylos ir labai savęs gaila pasidaro
tada tai galiu kad ir visą vakarą iš darbo grįžus prakukčiot
paskutini karta verkiau pries 5 metus, kai mire senelis. daugiau del nieko nematau prasmes verkti. kai liudziu neverkiu, bunu liudna, taciau stengiuosi klausytis megstamos muzikos ar iseit pasivaiksciot. kai pykstu, tai apsaukiu ta ant kurio pykstu. o pavasaris man tiesiog nuostabus, vykit visos tas depresijas pro atdara langa, ir isileiskit saulutes daugiau.
o as matyt kazkokia jautruole nes visada kai susinervinu ir byra asaros, kartais net pati nenoriu, kad taip butu, bet nesulaikau ju 
nes visada kai susinervinu ir byra asaros, kartais net pati nenoriu, kad taip butu, bet nesulaikau ju
Nors ir stengiuosi neverkti, bet kartais gaunasi. Uzeina koks silpnumas, viskas erzina ir del bet kokio pasakyto zodzio pradeda riedet asaros. arba kai buna konfliktas su savimi, tada jau irgi nieko nebepadarau.. tenka paverkt..
arba kai buna konfliktas su savimi, tada jau irgi nieko nebepadarau.. tenka paverkt..
