
siaip verkiu retai kai viskas susikaupia, bet labai stipriai. o siaip megstu pabliauti del smulkmenu grazaus filmo, vyro staigmenos, graziu koncertu, spektakliu metu...

As irgi labai sementali, bet verkiu kaip jau cia rase del kino, spektaklio, pasakojimu, labai skaudziai su asarom reagoju i kitu nelaimes, bet kas susije su manim,
kaip nebutu as labai retai parodu kad man blogai
, niekada ne verkiu. Gas cia ir blogai



Lb retai. Kartais kai visko daug susikaupia net noreciau pavergt, kad palengvetu, bet, deja, nutaisau akmenini veida ir tiek.
Jau nebepamenu kada verkiau, viską laikau savyje. Kažkaip ašaros nebepasirodo. Gal kada ir pratrūksiu? Bet labai abejoju, užsigrūdinau. Gyvenu su draugu jau beveik 4 metai, visko būna, bet ašaras stengiuosi nubraukt.
Verkiu del visko ir visada
ir tai varo mane jau i nevilti.......siandie guliu lovoj,rasau MB sms,po to zvilgt i tv ir galvoju kada as spejau apsiverkti?
jau to net nebejauciu kaip verkiu....o taip noretusi tai daryti kuo reciau



aš tai dažnai verkiu
, jau kai pms
, tai amžinai susibarus su mb apsiverkiu
,tada jam pasidaro graudu, kad as tokia del jo
, vakariene kokia pagamina
. Arba būna nuotaika kokia nostalgiška
, tai tada ir dėl filmo ir dėl dainos apsiverkiu,..dar visada apsiverkiu, kai sužinau, kad kažkas ką nors kačiukui padare
, man šitie gyvuliukai patys mylimiausi, tai net širdį skaudet ima








Dabar susimasciau, kad gimus kleckytei verkiu reciau, bet anksciau daznai raudodavau del bet ko
