QUOTE(ynga @ 2009 05 13, 14:08)
o tai tau irgi visa storzarne pasalino, ar cia kokia kita operacija dare? kaip supratau, tau jau stoma uzdaryta, ar ne?
Nepašalino nieko. Buvo skausmo priepolis. Temperatūra, surakintas pilvas (kietas). Ginekologė echoskopu atrado diiiiidelę

gimdos miomą (ją tik po operacijos taip įvardino). Ir manė, kad tai auglys. Operacijos metu pamatė, kad mioma tik niekutis. Storoji žarna buvo trūkusi, pilvo organų uždegimas...

Chirurgas iš pradžių tai įvardino kaip darinį. Kai sulaukiau po 3 savaičių atsakymų, kad nepiktybinis, dar savaitę laukiau diagnostikų ligos įvardinimo - lėtinis nespecifinis opinis kolitas. Storojoj žarnoj dar turiu divertikulus. Antra operacija buvo stomos uždarymas ir pooperacinės išvaržos sutvarkymas. Tai, va, kartais atrodo, kad nėra man jokio kolito

, nes jokių simptomų kaip ir nejaučiu. Apie įvykį pasako randai ir sąaugos žarnyne. Bet visada prisimenu, kad man pasakyta, kad lėtinis gali atsirasti bet kada arba niekada... Saugausi maisto, bet jau tiek laiko praėjo, kad sugaunu save, kad pradedu savo taisyklėms nusižengti. Kiekvienas pilvo suskaudėjimas man kelia šiurpą, kad nesibaigtų kaip tą kartą, ypač bijau vakaro 11 val. kada priepolis prasidėjo. O pradžia buvo gana keista. Atsiguliau miegoti ir beskaitant knygą pajutau, tarsi skrandis nedirbtų, lengvą skausmelį. Kiek mums paskausta, pajudam kartais ir praeina. Pasivarčiau lovoje.. nepraeina. Po pusvalandžio, kad trenkė toks skausmas, kokio gyvenime nebuvau jutusi. Jis buvo pulsuojantis į keletą organizmo taškų - dešinėje pilvo pusėje , kur apendicitas (man jis išoperuotasanksčiau), dešinėje šlaunyje, nugaroje dešinėje juosmens srityje ir ten pat po mentimi. Tiesiog aiškūs skausmo židiniai, begalinis noras tuštintis ir nieko neišeina, užpakaly tarsi įkištas kuolas. Negaliėjau neisėdėti, nei gulėti, nei stovėti....

Po to pradėjo purtyti drebulys, po keliom kaldrom stingau į ledą, o man durnelei net nešovė, kad reikia pasimatuoti temperatūrą. Po drebulio visiška ramybė, kaip po audros, jokio skausmo, tik pilvelis liko kaip akmuo kietas.
Na, ir išsiplėčiau.

Tikrai atsiprašau.

Negąsdinu Jūsų , nes Jums taip tikrai nebus. Tik noriu pasakyti, kad negalima nekreipti dėmesio į skausmą. Reikia ieškoti jo priežasties. Nes šiaip sau nieko nebūna.