Vilniaus gimdymo namai VGN - 4 tema

Musu dukra irgi be soskes isaugo, tai irgi susilaukem visokiu pamokymu - tipo bus nerami, ne i tualeta nenueisi, nemokes nusiraminti ir pan. Nieko panasaus nebuvo.

As pirmaja dukra gimdziau Antakalnyje - taip, pagimdziau 00:50, o atnese vaika tik 6:00 ryto. Ne i kalbas nejo vaika palikt, tipo, gulesi trivieteje palatoje, kitos moterys be vaiku, ilsisi, ir tau reikia ilsetis. Tai tos kelios valandos be ka tik pagimdyto vaikiuko tikrai nebuvo ramios, kazkiek miegojau, bet tikrai neramiai, viskas galvoje susijauke. O kaip tuo metu jautesi mano vaikas, as nezinau ir net nenoriu dabar apie tai galvoti, nes pradedu jaustis nekaip, kad neapgyniau savo nuomones ir jos nepasiemiau..
Dabar tikrai neatiduosiu savo vaiko vos tik ji pagimdziusi. Jei tik viskas bus gerai, vaiko is manes niekas nepaims ir kazi kur nenunes..

Aš gimdžiau taip pat VGN ir atsiminimai apie personalą tik patys geriausi. Su niekuo nesitarėm, niekam nieko nedavėm, atsibeldėm vidury nakties ir buvom gražiai priimti ir profesionaliai "aptarnauti". Viskas vyko sklandžiai, personalas malonus. Lovos siaubingos, maistas... kaip ligoninėj - ne restoranas gi. Tarakonų nemačiau Tikrai nesigailiu, kad pasirinkau šiuos gimdymo namus . Kitą kartą irgi čia gimdyčiau.



Mes irgi saviškį be soskes auginam ir nieko - auga Net neįsivaizduoju, kam ta soske reikalinga - jei vaikas verkia, jį reikia ne užkišti soske, o išsiaiškiniti, dėl ko jis verkia ir nuraminti. O isterikos tikrai ne visiems vaikams būdingos - čia jau nuo charakterio priklauso, o gal ir nuo auklėjimo tikrai ne nuo to, kad soskės nematę Taigi augam be jokių soskių ir džiaugiamės, kad atpratinti nereikės. O bobutės - jos tam ir yra, kad visokius pamokymus duotų, bet juk nebūtina jų visų klausyti ar daryti taip kaip sako

is savo patirties (gimdziau ten 2008 rugpjuti) galiu pasakyti, kad kitur ir negimdyciau. personalas labai rupinosi, patalyne keisdavo kasdien, net ir svaria (turejau savo pasiemusi neperslampamu vienkartiniu palu, tai jas pasitiesdavau). labai rupinosi tiek manimi gydytojas (Razumas) tiek vaiku (vaiku gydytojai), aiskino kaip maitinti (maniskis tik miegojo, nelabai valgyti norejo, sake jei nevalgys - atnes misinio, vadinasi turi ir reikalui esant duoda). soskes buvau nepasiemusi, daviau kai grizom namo ir gal ne is karto, bet eme (dabar nezinau kaip be jo uzmigdyti , o tuoj 2 m.). kiek girdejau apie antakalnio - tai pirmo vaiko geriau negimdyti, nes personalas nieko neaiskina, nepatenkintas ir pan.
O del salygu, gulejau mokamoje, dideleje palatoje (buvo ir dusas ir tualetas), ligonines maisto nevalgiau. namo labai net nesiverziau, tai gal viskas
tiesa sakant demesio gal kiek per daug, norejosi ramybes (bet cia gal nuo charakterio priklauso).

Sveiki,

Gal kas galit padeti ir pasakyti kokia yra pavarde vieno is VGN daktaru. Atrodo jaunas, bet siek tiek zilokas. Superinis gydytojas, labai taktiskas ir rupestingas. Labai gaila kad nepaklausiau jo pavardes, butent jo deka gimdyma prisimenu su sypsena...

Skaitau ir galvoju ar tikrai apie VGN čia skaitau, bent jau kelis paskutinius puslapius...
Gimdžiau kovo mėn. nepaisant to, kad sulaukiau iš karto dviejų dukryčių, apie jokius mišinius nenorėjau nei girdėti - iš karto buvau nusiteikusi maitinti pati. Tai, kad ten neduoda mišinių, bent jau mano atveju visiška nesąmonė: mane kasdien gąsdino, kad jei neaugs svoris, jie duos mišinėlį... Kasdien su drebančia širdimi laukdavau svėrimo Ačiū D, dukrytėms svoris augo Iš pradžių kiekvieną vakarą man atnešdavo pataisyto mišinėlio. Kaip suprantau, akušerėms taip patogiau, ir jos visai nenusiteikę būt naktį prikeltos su prašymu padaryti mišinėlio... Ir niekas ten net nesigilina, kad tuos mišinėlius reikia sumaitint iš kart pagamintus, o ne tai kad prastovėjusius kelias val. ar pusę nakties Nakčiai išsinešti vaikiukų nedaviau, nes mane iš karto įspėjo, kad kai vaikas išalksta, niekas ten nesicackina ir nenešioja mamai - pamaitina mišiniu ir tiek Taigi, net nežinau, kur čia tas perdėtas natūralumas
Bet šiaip VGN esu labai patenkinta, nes buvau praktiškai pamokyta kaip reikia maitinti krūtimi, sulaukiau palaikymo, viena dukrytė buvo tinginiukė ir nenorėjo žįsti krūties, tai vaikų sesutė gal valandą vargo su mumis, kol išmokom sėkmingai valgyti Mano prisiminimai apie VGN tik patys šilčiausi O kad gąsdino tuo mišiniu, tai turi savų privalumų - žadindavau savo tinginėlę kuo dažniau ir kišdavau krūtį, kad tik svoris jai augtų...

Sveika,
as gimdziau VGN beveik tuo metu kaip ir tu. As irgi buvau nusiteikusi maitinti pati. Taciau taip nesigavo, nes mano speneliai labai jautrus. Viena diena pastoviai zindau, bet prasidejo kosmarai = nugrauze iki krauju. Kadangi tai mano treciasis vaikas, tai as savo papus zinau. Pienas atsiranda tik 4=5 dienomis ir jei pradzioje nepasaugosi speneliu, tai paskui bus sakes. As tai bandziau irodyti akuserems,ir prasiau nors truputi misinelio pirmaitinti, bet joms buvo nemotais. zindyk ir neaiskink.Visa tai tesesi kol vaiko svoris nukrito per daug, ir vaiku daktare pradejo sakyti kad reikia misineliu primaitinti. Aciu D, kad ligonineje nepasigavau jokios bacilos ir susigydziusi spenelius galiu maitinti pati. Bet atsiminimai apie ta ligonine ir akuseres nekokie.

Galiu ir aš papasakoti savo įspūdžius apie VGN. Gimdžiau balandžio 9. Prieš tai teko pagulėti kelias dienas patologiniam, tai buvau pašiurpus - akivaizdžiai niekam neįdomu kokia tavo būklė. Niekas į palatą neužeidavo visą dieną - net seselės, jau nekalbant apie gydytoją. Palatos gydytoja buvo Kitovienė. Nieko gero negaliu pasakyt apie ją - akivaizdžiai laukė kyšio ir davė suprast, kad kol neduosiu, nieko nedarys (aš gulėjau dėl pernešiojimo, pernešiojau devynias dienas). Jau buvau nusiteikus, kad jeigu iki 10 d. nepagimdau, tai mokėsiu, kad skatintų, nes labai bijojau dėl vaikelio. Gerai, kad 9 d. naktį prasidėjo savaime gimdymas - vandenys jau buvo žali ir jų bebuvo likę labai labai mažai. O dar tą pačią dieną Kitovienė man akis draskė, kad nieko nereikia daryt, nes vandenų pakanka.....
Taigi iš patologinio įspūdis klaikus....
Visiškai priešingą nuomonę susidariau apie gimdymą priėmusius žmones - skyriaus vedėjas Razumas ir akušerė Božena tikrai puikūs specialistai ir labai labai šilti žmonės, nors iš anksto nesitariau. Atsidėkojom po visko, tai buvo labai dėkingi ir patenkinti, Razumas net atėjo kitą dieną aplankyti mūsų į pogimdyvinę palatą.
Sąlygos ligoninėje pusėtinos, pogimdyvinė palata man pasitaikė suremontuota, su kriaukle ir bide, tik be tualeto, buvom kartu su vyru.
Seselės ir naujag. gydytojai tikrai malonūs, paslaugūs, nors nieko nemokėjom.
Gimdymui rūbus davė, vaikeliui aprengė apatinius marškinėlius ligoninės, kitus rūbelius mūsų. Užklotėlį vaikučiui davė.
Šiaip manau svarbiausias dalykas yra ne palatos ar tualeto grožis o persionalo atasakingumas ir profesionalumas, o VGN to pakanka (na išskyrus keletą personų , bet tokių visur yra). Taigi, jei tektų dar kartą gimdyt, vėl gimdyčiau VGN.
Tiek berods aktualių klausimų

Jeigu kas galvoja, kad mano speneliai nejautrūs ir žindyti nuo pirmos dienos buvo didelis malonumas, tai labai klysta... Spenelius nugraužė ir labai greit, o viena dukrytė tesvėrė 2600 g, jai iš vis būdavo labai sunku apžioti, tai kol teisingai apžiodavo tekdavo keturis neteisingus apžiojimus ištverti... Tačiau kentėjau, žindžiau sukandus dantis ir su ašaromis akyse, per 5 dienas išnaudojau tūtelę garmastan tepalo. Kadangi speneliai buvo nugraužti iki kraujų, tai mano dukrytės ir atpilinėdavo su kraujais patikėt, tas vaizdas žiaurus... Be to, vaikiukai du, tai praktiškai nei viena krūtinė neturėjo poilsio... O viena naktis buvo iš vis tragiška - dukrytės kėlėsi kas valanda ir valgė, matyt dar pienuko mažai buvo iš pradžių, o tas jų kėlimasis padėjo užkurti pieno fabrikėlį bet speneliams buvo visai prastai, net mano mama su manim būdama prašė, kad duočiau mišinėlio, kad duočiau speneliams apgyti Gydytoja įspėjo, kad speneliai iš pradžių būna nugraužti, ir ne man vienai, o VISOMS (ar bent didžiąjai daugumai). Sakė per 14 dienų praeis. Grįžus namo sutepiau dar vieną tūtelę garmastan per 5 dienas, daugiau jau nereikėjo nieko tepti - užgijo. Per 10 dienų.

Pritariu tik Astagnei, kad patologiniam be susitarimų ar kyšių niekas tavęs nežiūrės. Aš ten beveik savaitę pragulėjau, tai požiūris į nesitarusias ir susitarusias labai skirtingas. Ten jau atvažiavus pirmas klausimas "Su kuo tarėtės dėl gimdymo?" Dar nespėji su savo daktare susisiekt, o ji jau sužino nes žinia greitai pasklinda... Ir paguldo į atitinkamą palatą. O tos kurios nesitaria - nubėgo vandenų, - taigi baika, dar liko pakankamai, vaikščiok sau koridoriais nors ir dvi paras kol gimdymas natūraliai prasidės, ir nevarbu, kad jau kelios dienos po termino. Susitarei - skatina. Na, vienu žodžiu skirtumas akivaizdus, liūdesys ima dėl tokios situacijos...

sveikos, dar karta pasisakysiu as kovo 8 gimdziau ir man irgi spenelius nugrauze, tai pradzioj sake anspienius nupirkti, su jais tikrai lengviau, bet veliau ir make "proskem" (misinuku) gasdino, nes svoris krito bet tada matyt mano papai issigando tai dabar net susaldom pienuka kartais, nes per daug turim
o del mokejimu, tai matyt nuo zmogaus priklauso... mes nesitarem ir kol gimdziau pamaina pasikeite, bet vistiek viskas buvo gerai. o jau naujagimiu skyriuje yra "pinigingu" seseliu, bet tikrai nevisos

sveikos mamos,
aš turiu keturis sūnus, tris iš jų gimdžiau VGN. Viskuo buvau patenkinta, nes juk gimdymo namuose svarbiausia yra tik ką gimęs vaikelis, o ne kriauklės , tualetai ir visa kita... Nes gimdymo namuose , jeigu viskas gerai, praleidžiame tik pora dienų...

Sunkiausia būna toms kurios buvo pratusios rūpintis tik savim, nes reikia įprasti rūpintis mažyliais ir savo poreikius tenkinti tik kai lieka laiko...
Dar duosiu vieną patarimą, pienas gaminasi smegenyse, o ne krūtinėje(smegenys duoda impulsą ), jeigu norite jo turėti prieš maitinant reikia nusiteikti, kad pieno bus ir jo bus... ir jokiu būdu maitinant negalima užsiiminėti pašaliniais darbais, pvz. kalbėti telefonu, žiūrėti tv ir t. t.

Mano istorija tokia... kai liko keli mėn. iki gimdymo, aš planavau gimdyti VGN. Kodėl VNG? Arčiausiai namų. Patogu privažiuoti, nėra kamščių. Bet užteko tik kartą nueiti atlikti nemokamos echoskopijos... (susigundžiau, nes visad dariausi privačioje klinikoje, ir į naudą išėjo - atvėrė akis). Per skubėjimą užejau ne į 8 skyrių kur man reikia, o į pačius gimdymo namus. Neklaidžiojus pasiklausiau baltaskvernės "kur man rasti x kabinetą?", pasakė, kad turiu eiti pro toliau esantį įėjimą ir ten rasiu. Ok, apsisukau jau eit link durų, o ten tokia senutė piktu veidu "aš jau užrakinau duris, nebeatrakinsiu!". Super galvoju, na ką man daryti, jei žmogui sunku pasukt auksinį raktelį? Apsisukau ir vėl žingsniuot. Pakeliui nesutikau nei vieno daktaro ar personalo darbuotojo, kad paklausčiau "KAIP IŠEITI IŠ PASTATO?" JUOKINGA AR NE? (O iki mano vizito pradžios likusios vos pora min.). Lipau laiptine, kol galiausiai ta pati baltaskvernė daktarė pasakė, kad GALIU išeiti pro laiptines laukujas duris. Išėjau sukaitus, puškuoju iki 8 skyriaus. Užeinu: pilna žmonių, nuorodų nėra, vėl dilema KĄ DARYTI? Niekas iš esančių nežino kur echoskopijos kabinetas. Kiek paėjus pamačiau atviras kabineto duris, kuriame apie 10 daktarių ar akušerių, drąsiai tarusi "Atsiprašau, kur....................." tik BAC man panosei ir užsitrenkė duris. Nemeluoju, gerai kad nesulaužė nosies, nes jau žengiau pro duris. Netekusi amo pasukau galvą, pamačiau koridoriumi ateinančią dar vieną medikę. "Labai gražu" tarstelėjau, ji atsakė tuo pačiu - supratau, kad pati liko nustebinta kolegų poelgio. Vis dėlto yra "gyvulyne" bent vienas žmogus, atsidusau. Ji pasirūpino mano registracija bei nurodė kur rasti echoskopiją. Dėkinga jai, tiesa, nežinau nei vardo, nei pavardės. Kitas dalykas kas išvertė iš koto: REGISTRATŪROJE echoskopijai išduodamam lape, kur reikia sužymėti kūdikėlio galunių ir viso kūno organų vystymasi, sėdinti moteris JAU surašė visur n - norma. Echoskopijos daktarė tik padėjo antspaudą ir parašą, ir nurodė vizito laiką bei nėštumo laiką. Po viso šito cirko išėjau VISIEMS LAIKAMS baisu

o tu savo leliuko gimimo data teisingai uzrasei? Ar jus tik laukiat Pauliuko 2009 08 09 d?