Beveik šešių metukų mergina kažkodėl labai pradėjo domėtis, iš kur ji atsirado. Žino, kad mama pagimdė, kad ji pilvuke augo....
Atvaro pas mane į virtuvę ir klausia:
- mama, o kaip aš tam tavo pilvuke atsidūriau?
- tėtis padarė.
- o kaip jis mane darė?
- eik pas tėtį ir paklausk, jis geriausiai žino.
Nuvaro ji pas tėtį ir klausia (o aš tarpdury ausis ištempus klausau):
- tėti, a tėti, klausyk, o kaip tu mane padarei, kad aš pas mamą pilvuke atsidūriau?
- na žinai vaikeli, aš labai mylėjau mamą, ir tave padariau iš labai didelės meilės
- aaaa, tai aš labai myliu mamą, tai dabar pas ją pilvuke irgi yra leliukas, o aš būsiu jo mama.
Matau, kaip ji labai smarkiai galvoja, galvoja, paskui atlekia pas mane ir klausia:
- mama, o pas tave pilvuke jau gyvena mano leliukas?
- žinoma, kad ne.
- o tai aš gi tave myliu, tai turi būt ir leliukas (jaučiu, kaip ji pradeda pykti).
- kad būtų leliukas, reikia jį padaryt ir labai laukti ir mylėti, kad jis gimtų.
Tada vėl ji lekia pas tėtį ir klausia:
- tėti, o iš ko tu mane padarei?
- galvą iš kopūsto, akytes iš braškių, rankytes ir kojytes iš bananų.
- o pirščiukus?
- iš žirniukų.
- tai aš labai skani, ania?
Tėtis susimąsto....
- o tai kaip tu mane iš kopūstų ir bananų mamai į pilvą sukišai?
- aj, nežinau, labai seniai jau tai buvo, tai neprisimenu. Gal mama prisimena, eik paklausk
Kitą dieną, pareinam iš darželio, žiūrim teliką, ir ji taip mums tiesiai šviesiai ir sako:
- kaip jums negėda, tokie dideli ir nežinot kaip aš atsiradau
- o kaip? Primink mums.
- kai manę dar nebuvo tavo pilvuke, aš gyvenau danguj ir buvau maža žvaigždutė. Tada aš pamačiau tave ir užsimaniau, kad tu būtum mano mama. Tada nakti, kai tu miegojai, aš atskridau pas tave, pabučiavau tavo bambą ir ji atsidarė, nu va taip vat (ir kažką ten rankomis parodo), tada aš per bambą įlindau į pilvuką ir bamba užsidarė, tada aš gyvenau jau pilvuke ir augau. Kai man jau buvo per mažai vietos, aš pradėjau belstis ir tu mane pagimdei. Va taip ir atsiradau
- tiksliai, gerai, kad priminei, būtent taip ir atsiradai
- o kas tau priminė?
- auklėtoja Onutė
Va tep vat būna, kai tėvai pamiršta, iš kur jų vaikai atsiranda
-