Šeimos, draugų pasveikinimas gimus kūdikiui

Oj merginos, man tas pasitikimas su kavute gryzhtanchiu ish ligonines nessuper gera mintis atrodo.
Gimdymo namuose svechius priimineti kaip tik labai lengva: guli sau shypsais ir niekas nesitiki ish taves nei kavos, nei vaishiu, nei kad grazhei atrodysi... be to, ileidzhia ribota lankytoju skaichiu ir lankytojai tikrai nemato galimybes ilgai uzhsibuti...
pirma diena gryzhus ish ligonines bent jau man, mazhiausiai norisi kokiu nors pashaliniu zhmoniu. ypach, kai pirma vaika namo parsivezhi - reikia apsiprasti, susigaudyti, kur ta vaika det... po nemiegotu naktu ligoninej labiausiai norisi pailseti, o ne shypsotis svechiams ir vaizduoti laiminga patenkinta mamyte.
o jau po keliu dienu, kitas reikalas. jau pradeda noretis su draugem papliurpti, vaika parodyt. kviesdavaus po viena drauge per diena - ir man smagu pabendrauti, ir shurmulio nesukelia. "bendrini" pristatyma darem, kai pirmagimiui sukako menuo. antram vaikui ish vis jokio "pristatymo" nedarem. kadangi buvo vasara, nuo pirmu dienu varinejau su juo i lauka, tai ir visi, kas norejo ji pamate neutralioj aplinkoj...

jei taip atsakyt, kada pas mus pirma karta atejo svechiu - i ligonine ejo nuo pirmu dienu (mano mama, geriausia drauge). i namus pas pirmagimi atvazhiavo 3 diena po gryzhimo ish ligonines (mudu savaite pralaike, reishkias vaikeliui tada buvo 10 dienu) - vyro mama ir sesuo. jas daugeusiai ir uzhiminejo mano vyrelis, o ash tik gulejau ir shypsojaus bo sveikatos tai nerasta buvo...
o antra vaika praejus 5 val nuo gimimo ligoninej aplanke jo vyresnysis brolis su aukle dar per ta viena diena ligoninej spejo aplankyti mano mama ir geriausia drauge kita diena jau buvom namie ir ishsirovem laukan. mazhdaug 5 d. vaikas dalyvavo kavutes gerime vokiechiu g. lauko kavinej, o 8 d. - vyro bendradarbio gimtadienyje....

Na siaip as ir nenoreciau, kad visa sutve susirinktu musu namuose ir sutiktu naujaji pilieti. Bet va tevai, uosviene, tai galetu. Geriau, nei ligoninej. Visai nemegstu as atrodyt vargse ir silpna... Tad geriau jau grisiu pasidazius ir nebetaip be svaikatos, kaip tik po gimdymo. As noriu, kad artimieji matytu mane stipria. Nemegstu pasirodyt, kad man negerai... O teveliai ( t.y. naujojo zmogucio seneliai) tikrai ilgai neuzsibus, tik patenkins savo smalsuma ir parodys demesi. O jau draugai ir ne seimos nariai bei kt. giminaiciai gales pasirodyt tik po menesio ar dar veliau. O jei planuoja uzisedet iki vidurnakcio ar prisigert, gali ir visai nepasirodyt. Kiaule as, ar ne?

Mes vos gimus dukrytei pareiškėm, kad jokių lankymų ligoninėse ir buvom nusiteikę kokį mėnesį svečių nepriiminėt, vis tik šalta dar buvo ir net sniego, nors ir kovo mėnuo. Ale senelius pasikvietėm 19-tą Agnutės gyvenimo dieną... bet patys taip nusprendėm, o šiaip visiems buvo pasakyta, kai būsim pasiruošę - pranešim, o kol kas nelaukiam...

pas mus pirmi svieciai (seneliai ir proseneliai) atejo kai dukrai buvo 1 men, o draugus kvietem veliau, ir kada tetis buvo namie, nes galejo sviecius uzimti kai as su vaiku uzsiminejau....... po triju men pradejome su draugais susitikineti normaliai, pagal poreiki, ir i kavines ir i restoranus ir i sviecius ejome ..... zodziu visur....

Aš gimdžiau toli nuo namų apie 6 val. važiavimo į abi puses. Bet vis tiek vyras atvažiavo ir 1-mą dieną, ir 2-ą dieną. O išrašė mane iš ligoninės tik po 9 dienų. Tai nors ir pasakiau, kad lauksiu sviečių po 3 men. ir ne anksčiau, vistiek kas buvo arčiau vaikščiojo pas mus tą 1-mąją savaitę. Grįžus namo laukė visi seneliai. Ir aišku pačiai nieko nereikėjo daryti, viskas buvo padaryta.
Visi kiti pažystamai ir giminės atėjo po 3 men., kaip ir buvo pasakyta. Niekas nesupiko.

Na pas mus daug lankytojų sugužėjo tik grįžus mums iš gimdyklos . Gimdyme dalyvavo mamo, nors planavome kartu su vyru gimdyti, bet mane į ligoninę paguldė keleta dienų anksčiau, nes niežėjo visą kūna. Vakare išlydėdama vyrą namo dar nuraminau, kad be jo nepradėsiu nes vis tiek dar pora dienų likę, tarp kitko mano vyras dirba paromis,o naktį prasidėjo sąremiai. Iki ryto buvau viena nes buvo neskausminga ir gailėjau mamos ir vyro, ryte prieš vyrui išeinant į darbą paskambinau jam ir pranešiau tą džiugią naujieną, kad jau beldžiasi mūsų džiaugsma s.Na tiesą išanksto neplanavom gimdyti su mama, tik kartą pajuokavau, kad jei vyras negalės tai mama dalyvaus, na tiesa pasakius mama nenudžiugo, o kai juokai baigėsi tai mamai net nesiūliau, o ji pati atvažiavo ir man padėjo. Esu beprotiškaijai dėkinga už tai . Dabar ji tiesiog dievina savo anūkėlį. Na o vyras susikeitė Žinoma tik netaip greitai ir teko laukti už durų to stebuklo, na dar ir uošviai išgirdę tą naujieną atskubėjo, tai pirmąjį mūsų žvirblio riksmą girdėjo vis . O kai parvežė į palatą tai be jų dar atvažiavo ir mano sesuo, ir vyro sesuo su šeima, dar ir bendradarbė. Nors ir buvau pavargusi, bet jų apsilankimas mane labai džiugino , na o likusieji lankytojai buvo leidžiami tik nuo trijų mėn., nes pirmais mėn. neturėjau noro ir sveikatos lankytojams.

O musu atejo aplankyti dar ta pati vakara Siek tiek keista buvo, nes buvau baisiai pavargusi. Bet gi be proto norejosi valgyti po viso gimdymo, tai tevai ir atveze vakariene. Tiesa, paskui sveciu sumazejo ir ligonineje mane lanke tik vyras. Uz tai pas palatos sugyventine sniurais su gelem, su visom giminem, vaikais, anukais ir dar velnias zino kuo Nezinau, ka jie ten ziurejo, juk leliukai-jie dar tokie mazi, o ir pati dar nekaip jeutiesi...

Mane abu kartuslanke ir ligonineje ir namo grizus. Namo gristant tai uzsukom pas vyro tevus,nes pakeliui. o ten jo broliai su seimomis lauke.
kai pirmagimui buvo 8 paros mes patys jau dalyavome visi trys gimines baliuje.
o su jauneliu kai jam buvo 2 men net i Kopenhaga keliavome.
Jei buciau nenorejusi lankytoju tai butu ir nelanke, bet as jauciausi gerai, tai ir nesipriesinau.
As laikausi tos nuomones, kad vaikas nuo gimimo turi pratintis prie visokiu bacilu (savaime aisku specialiai i purva neguldau) , paskui maziau problemu bus su alergijomis. Turiu tokiu pavyzdziu kur saugojo, popino,o dabar is ligu neisbrenda, ka uzvalgo beria, kur truputi vejas papucia suserga.
o ir dabar gimineje yra panasus pavyzdys , niekam neduoda savo lialiaus, net ir tevams pavydejo

Mums jau 4,5mėnesiukų, o mus vis dar lanko, nes aš taip pat prašiau nelankyti mūsų kuo ilgiau. Nepaisant prašymų, lankymai prasidėjo nuo gimimo, su pasiteisinimu, kad neiškentėm.

Na, kiti nori, kad juos lankytų. Bet aš už tai, kad ir mama, ir lelius pavargę po gimdymo. Jiems reikia poilsio. Aš pvz dar iki dabar neapilsėjusi

labutis, mes lankytoju sulaukem jau ligoninej antra dienele, tai buvo tevai. as tik nenorejau lankytoju pacia pirma diena, o siaip pacioj ligoninej nenorejau, kad lankytu draugai, tai jie ir nelanke, lauke leidimo o gryzus namo labai greitai priiminejom lankytojus





oj nesitikejau, bet cia tikriausiai apie mus zinok ir antro ir trecio neduociau niekam iki menesio, beje tevai jau eme pacia pirma diena kai tik lanke, o kitiem tikrai nedavem nes nemaciau reikalo toki maziuka tampyt, juk jis vistiek nesupranta, o bacilu nebutinai per rankas eidami gali gaut

mus jau ligoninej aplanke artimiausi zmones. o siaip po 3 sav jau kiti lanke