Paauglių meilė

Visko gali buti
Jolanta, puikiai suprantu situacija, ka zin dar ne per velu pakeisti.. Ne visada tai nuo mamos priklauso. Man su mano panele buvo kitu problemu tai galvojau isprotiesiu

Sunku su paaugliais.. Grįžo mano dukra, tai kalbėjomės apie tai. Kažkaip, atvėrė širdį, sakė, kad tai jau yra dariusi... Na, man tada šokas buvo, klausinėjau, kaip viskas vyko ir pan.. Saugiai. Sakė, kai su przervaaryvais, ir dar kontraceptikų nusipirko savo sąskaita. Na, man šokas.. Juk jai tik 14... bet sakė, pati to norėjo...

Dovanokit mamos, bet man atrodo siek tiek ziauru, kad 13 metu panelyte jau vartoja kontraceptikus. Kai pagalvoji, kad dar visas gyvenimas pries akis.

Nežinau, man šokas ,kad mano mažoji Viktorija jau įžengė į suaugusiųjų gyvenimą...

Taip tai šokas, bet jūs įsivaizduokit, koks pasitikėjimas jumis, jog viską papasakoti. Pavydžiu tokio pasitikėjimo, laikykitės.

Žiauru neatrodo tada, kai vaikšto 13-metė panelytė su diiiiiiiiiideliu pilvu ? Kontracepcija - apsauga nuo nėštumo. Geriau didesnę dalį gyvenimo vartot kontraceptikus, negu anksčiau pastot . Nemanot?

Apie paauglių meilę.. Ji ankstyva šiais laikais (o jėzau, nuskambėjo panašiai kaip mano močiutė sako ). Vat dabar speceliai įlindau į SM pirmosios mamyčių meilės temą, mamyčių pirmųjų bučinių ir... apakau . Pirmoji meilė - 17 metų, pirmas bučinys - 16 stovykloj, su nepažįstamu..
Bloga mano nuomonė, bet kai aš pripratus, kad viskas maždaug 5 metais ankščiau tai ... Bučiavausi (pati, asmeniškai) berods 9 metų . T.y. prancūziškai, taip vadinamuoju "laižiaku". Pirma meilė atėjo būnant 1 klasėj. Ir toooookia graži buvo. Gaila, baigėsi po 4 metų . Dabar šalia turiu žmogutį, su kuriuo tikrai žinau, kad noriu būt visą gyvenimą . Vis dėl to man tik 12 metų ir netgi jeigu mamytėms šitas mano pareiškimas apie gyvenimo meilę sukels juoką, patikėkit, žinau ką sakau. Galbūt aš per daug pastovi, galbūt dar ir keisis kažkas... Bet dabar aš suprantu, kad tokia pirma tikra meilė pas mane atėjo 11 metų . Nors ir tai meilei ateiti reikėjo laiko - susitikom kai mums buvo 6 metai, simpatiją jutau, patiko jis man. Deje, deje, išskyrė mus (mane iškėlė į B klasę, jį į C).. 5 klasėj jį perkėlė pas mus į klasę. Pasimiršo ta mano meilė tęsusis nuo 1 klasės. Nieko nebuvo, draugai ir viskas. Visų mokslo metų prireikė, kol aš susivokiau, kad be jo negaliu . Mečiau savo tada buvusį vaikiną, puoliau ant kelių prieš jį, 2 savaites įrodinėjau, kad tikrai, tikrai myliu. Ojei, kaip nedrąsu buvo klaust "ar myli tu mane?" .
Nors kartu esam labai, labai trumpai, bet tikrai žinau, kad čia mano žmogus, kad su juo aš noriu būti.. Ir į nieką kitą jo neikeisčiau .

Kažin, ar tai tikra meilė... Netikiu, kad tokio amžiaus paaugliai jaučia meilę.. Manau, tik simpatiją... Manau, dar nežinote, ką reišia jausmas - meilė. Aš ir pati tokia buvau jauna, pirmoji meilė 14 metų aplankė, irgi atrodė, kad aš jį myliu, tai mano gyvenimo meilė, bet dabar kai prisimenu, juokas ima

Simpatiją patyriau jau velnias žino kiek kartų .
Ir niekada nebuvo taip, kaip yra dabar . Žinau, atrodydavo vat jau čia tai TAS, tikrasis . Dabar iš kai kurių mano pačios "meilių" juokas ima. Su šita meile yra truputį kitaip ... Nelinksta kojos, neskraido drugeliai pilve, užtat žinau, kad noriu būt su juo. Nurašykit, nulinčiuokit, bet tikrai žinau, kad čia TAS. Ir tik dėl to, kad šitai meilei reikėjo laiko, labai daug laiko. Užtai, kad man su juo yra gera. Užtai, kad ne vaikiški žaidimai. Ta prasme, keik aš turėjau bernų - viskas atrodo kaip iš pasakos, einam, bučiuojamės nu atvirai viskas taip.. O čia ne taip. Realesnio kažkas. Jokių seilėjimųsi, jokių aš tave myliu (nu būna, kartą į savaitę ), jokių pareiškimų viešai "mes - pora".

Na taip, ji manimi pasitiki...
Luzmirella,na, nežinau... Gal tai ir meilė..

Gali atrodyt kaip 20m.bet protas visteik bus 14metu

kai aš tokių metų buvau, didelė mano draugų dalis buvo pilnamečiai..su bendraamžiais retai kada bendrą kalbą rasdavau



visko gali būti..bet žiūrėkit plačiau - visko gyvenime būna..vienos labai anksti bręsta, kitos ir 20ties kaip maži vaikai. sunku pasakyti, kai tiksliai nežinai situacijos

Na, ji pagal savo metus yra gana protinga... Ir jeigu ji nebūtų mano dukra, ir man pasakytų, kad jai 20 metų, kad ir bendravus būčiau, pilnai patikėčiau. Na, turbūt ji jau užaugo, subrendo... Koks keistas jausmas, kai vaikas tampa suaugusiu, nors jam 14....