Maitinimas viešose vietose

Labai įdomiai gaunasi... Kaip tik skaitau knygą, kurioje autorė pataria tėvams nepadaryti vaikų gyvenimo centru, tuo centru, apie kurį sukasi pasaulis. Ji sako, kad gyvenimo centras yra tėvai, o vaikai sukasi apie tėvus, na kaip planetos apie saulę. Čia galima paskaityti kodėl blogai kai vaikas yra centre http://www.continuum...sInControl.html


Autorė tyrinėjo vieną indėnų gentį ir lygino su mūsų vaikais. Ten, vaikui gimus, mama ir toliau gyvena savo gyvenimą, niekur nesislepia, o vaiką VISUR nešiojasi su savimi. Nešioja, kol vaikas pradeda vaikščioti. Vaiko gyvenimas nesisuka apie jį patį, nes pats iš savęs jis nedaug gali išmokti. Vaiko gyvenimas sukasi apie mamos gyvenimą ir jis mokosi iš jos kaip reikia gyventi.

Taigi... Silvute, tavo patarimas tas pats - nedaryti vaikų pasaulio centru. Tik pasiū lymas kaip to nedaryti - koks tai iškreiptas gaunasi...

Mano pasiūlymas: priimkit normaliai visus bet kur sutinkamus vaikus. Nekreipkit į juos dėmesio. Nekreipkit dėmsesio į mane, kai aš išeinu su savo dviem vaikais. Nešokinėkite troleibusuose užleisti man vietos, nes pavargstu aiškinti, kad su nešyne negaliu sėdėti, ar kad mano vaikas rėkia, jei nori miego, o aš sėdžiu (turiu stovėdama užsūpuoti)

Nekreipkit dėmesio kai aš maitinu savo vaiką, ar nusisukit, jei negalit nekreipti dėmesio.

Žodžiu, nedarykit iš vaikų problemos.

P.S. Turbūt jau 15 metų kaip neteko dalyvauti susibūrimuose, kuriuose geriama iki žemės graibymo, rūkoma ir keikiamasi.

P.P.S. Vyro sesuo kvietė į vestuves, savo gražiausę šventę, ir būtų nesupratusi atsisakymo motyvo "maitinu vaiką". O į pusseserės vestuves nėjom tik dėl to, kad abu vaikai sirgo.

Manau, kad reiks man stoti į doktorantūrą ir patyrinėti temą apie motinystę, kai socialinę izoliaciją...

Taip Esu tikra, kad jam reikia dalyvauti visur, kur aš dalyvauju.

o iš kur tu žinai, kad nesinori, a? jis gi tau nepasako jei tik namie būt su lialka, tai gi jis niekur nenorės būt. tai vadinama pratinimu prie aplinkos

patikėk, kai vaikas laikomas visatos centru tai taikosi ne tėvai, o visi kiti kompanijoj prie vaiko tėvų pričiudų. ir čia ne t ne vaiko centrizmas, o kažkoks visiškai idiotiškas scenarijaus primetimas kitiems. vakarėliai tik namie, "saugios" pramogos ir pan. kai prie to turi taikytis 10-15 žmonių kompanija, tai yra nesaaamonė.

o jei vaiko mama eina visur, nepasidaro sau kažkokios problemos ant lygios vietos tai koks čia centrizmas??? beje, mano vestuvėse irgi buvo metukų špokas ir kuo puikiausiai. ir pavalgė ir pamiegojo ir su tėvais pašoko. kame problemos? nu kaip ir nematau.

teisinies ? O ne reikėtų, nei tave turėjau konkrečioje situacijoje, nei bandau auklėt, suprask teisingai
Ir jei jau tik per savo prizmę žvelgi į pasaulį, norėčiau sužinoti ką veikei prieš dukrytę? Nenorėčiau tikėti, kad tik darbas, parkai ir kavinės - visa veikla. Išvada, vadinas tu renkiesi dabar kur viešai pasirodyt ir kur nea ?
Iš savosios "varpinės" pasiguosiu - mėgstu labai žiūrėti vertus dėmesio filmus kinoteatruose, bet koks daugiau sudomintas filmas nelimpa peržiūrai on TV ar pc ekrano. Na ir racionaliai paskaičiuoju, kiek labai noriu pažiūrėti filmą ir kiek smarkiai tai gali pakenkti kūdikiui ( žiemos metas, vaikščiojantys virusai ir t.t. ). Sakysi - dzin, galima pakentėti ir filmą pažiūrėti per TV ar bent jau pakentėti, niekur jie nedings, bet tai vienas iš didžiausių pomėgių. Ką daryti tokiu atveju ?
Dar viena situacija - pomėgis laikas nuo laiko apsilankyti naktiniame klube, atvažiuoja galbūt senai lauktas DJ'us, nuo kurio muzikos jauties euforijoj ir tuo metu manai, kad tai vienintelis šansas sudalyvauti jo pasirodyme, bet ir vėl - dėl mano asmeninių pomėgių kaltinti apsaugos darbuotojus? ( oj, o gal vistik kūdikiai ir praeitų face control ? )
Ir dar, jei abortais spręsim problemas, tai kam išvis čia tos diskusijos

[quote=nuodeme,2005 09 01, 20:27]
Tai taip man niekas ir neatsakė į klausimą: neplanuotai pastojau. Nenoriu atsisakyti mokslų, karjeros, vakarėlių, geriausios draugės vestuvių. Ar vienintelė išeitis - abortas?

jei jau taip atsitiko nori nenori reikia daugiau ar maziau kazko atsisakyti o jei tam dar nesuaugus kad galetum vakareliu atsisakyti taj man gaila to vaiko...

1. Ne.
2. Ne tik. Dar buvo klubai, parduotuvės, draugai, kelionės, kinas, pjankės. Visa tai yra ir dabar. Man vaikas tokiai veiklai netrukdo. Man atrodo, kad mano veikla jai irgi nekenkia. Ne į visas nurodytas vietas vedu dukrą. Kai negaliu vestis, palieku. Kai galiu - tai būtinai ir veduos. Beje, prie visų tų išvardintų dalykų buvo dar ir tamsioji mano gyvenimo pusė - alkoholis ir narkotikai. Šiuo metu mano gyvenime to nėra. Nutraukiau vartojimą kaip tik prieš pastojimą, bet nėštumas ir vaiko gimimas padarė tą nutraukimą ilgalaikiu. Jei kam labai norisi, galite vadinti tai auka ar interesų siauraprotyste (ar koks ten dar aukštojo pilotažo terminas buvo) - man atrodo tai dovana. Mano vaiko dovana man, nes tik dėl jos galėjau tai padaryti.
3. Kinoteatras - viena iš tų vietų, kur vaikams nederėtų būti. Nes kaip ir kitais atvejais - tai reikalauja susikaupimo ir tylos.
4. Į klubus lankytojai paprastai įleidžiami nuo 21. Kai tavo "kūdikis" bus tokio amžiaus, drąsiai galėsit ten lankytis
5. Ne. Aš problemą išsprendžiau labai paprastai - pagimdžiau neplanuotai atsiradusį vaiką, bet savo interesų dėl to nepaaukojau.

Nereikia reikšti apsimestinės užuojautos, bandant parodyti, koks apgailėtinas kažkieno gyvenimas. Tau mano vaiko gaila. O man ne. Man ji atrodo labai linksma ir laiminga mergytė, nes turi nuostabią, vienintelę ir nepakartojamą mamą - mane. Jos nereikia gailėti, jai galima tik pavydėti.

duper, vat sito ir laukiau - reikalauji tavuosius pasisakymus skaityti atidžiai, o kitus filtruoji
P.S. mažai vaikštai į kinoteatrus, atsineša žindomus kūdikėlius ir dar į paskutinius seansus, oj kaip atsineša
P.P.S. kuo gi susikaupimas auditorijoje, o kad ir per paskaitą mažiau vertas, nei susikaupimas ir tyla kinoteatre ?
Klausimai retoriniai, daugiau nedrįstu, Tamstos trukdyti. Vienintelė įdomi oponentė buvai, bet ir tavieji argumentai nieko verti tapo, geros nakties

Dar apie vaikų nesivedimą.

Mano sūnus supratų kaip bausmę, jei aš kur nors išeidama jo nepasiimčiau. Arba labai ilgai reiktų įtikinėti, kad ten kur liks, jam bus gerokai smagiau, o aš greit grįšiu.

Jau nekalbant apie mažąją, kuri ir pusvalandį be manęs negali ištverti.

Bet čia jau kaip ir nebe į temą gaunasi

O asmeniniai klausimai turėtų būti asmeninėmis žinutėmis užduodami...

Skirta tiek Nuodemė, tiek Raideles:
ar mano pasakyme buvo nors užsiminta, kad tokios motinos negali eiti pasipirkti? ar aš joms draudžiu? ar niekinu, ar žiūriu su neapykanta? NE! Prasitrinkit akis, gerbiamosios, kurios įsivaizduoja esančios puolamos, kai pasakomas net pats paprasčiausias pastebėjimas! Kas per motinos-plėšrūnės sindromas... Tik atkrepiau dėmesį į mažą jautrų mėnesio laiko padarėlį dideliuose sausakimšuose prekybos centruose su dirbtiniu varginančiu apšvietimu, po pasivaikščiojimo kuriame ir suaugęs pasijunta labai pavargęs...

1. Tikrai neteko matyti.
2. Nesiskiria. Į vietas, kur reikalingas susikaupimas ir tyla, geriau vaiko nesinešti. Bet tokių vietų labai nedaug, daug mažiau, nei teigia didieji estetai. Nors jei vaikas ramus ir gerai miega - kodėl ne? Kad ir į vakarinį kinoseansą. Ar simfoninį koncertą.
3. Vis tiek atsakiau. Lakštingala negali nečiulbėti