Maitinimas viešose vietose

As pati maitindavau viesose vietose (iki kokiu metu), bet garantuoju, kad krutu ar liemenuku atseginejimu niekas nemate. Ir dabar man tikrai nemalonus maitinimo demonstravimas, ot krutu grozis:ispampusios, issokusios gyslos. Ar sunku tureti skara, uzsidengti, atsisesti nugara i sale, kad jausti kazkoki intymuma su kudikiu.
Taip pat nebuvo tokio atveju tarp draugu, kad vaikas butu maitinamas kompanijos akivaizdoj ( pampersai keiciami ). Juk maitinime ypac akcentuojamas "rysys su kudikiu". O kaip gali apie ta rysy kalbeti sededama apsinuoginus ir jausdama/girdedama aplinkiniu nepasitenkinima?

masina visada salia-jei reikia, ten ir pamaitinu. Nemegstu atkreipti demesi.

todėl ir atsisakiau tokių kompanijų, kuriuose šokiruočiau, o kuriuose patys augina ir maitina natūraliai,jokių problemų tikrai patikėkite, nes mano didelė jau panelė.O namuose yra kitų kambarių, jei kam nepatinka tuoj išvarau į sekantį , nes namuose aš šeimininkė Dar meteliai , kiti ir vėl galėsime su visais bendrauti- ir su vienišiais ir skeptikais ir giminaičiais ir problemos kaip nebūta- nei jiems nei mums

aš savo mažutį maitinu daug kur, nes pagalvoju, kad ir pati išalkus ar ištroškus puolu ieškoti, kaip patenkinti šį poreikį. Net kai neturėjau mažiuko ir net nebuvau nėščia, niekad netrikdė maitinančios mamos ar rėkiantys lėliukai, kaip tik būdavo gaila išraudusios mamos, beviltiškai raminančios mažylius, niekas iš aplinkinių nuo kito verksmo nenumirė (o ir numirus laikraščiai kaip įdomybę būtų parašę ). Kažkaip , kad ir viešajam transporte, įlipus apsišikusiam, apsivėmusiam ar šiaip nemaloniam tipui, paprasčiausiai dažnas pasitraukiame ir nekreipiame dėmesio, o sugebam piktintis dėl maitinančios mamos, nu man daug šlykščiau, kai visai nederančiose vietose žiaumojama kramtoma guma ("semkės") ir pan, o tai daro dauguma. Aišku, jei motina demonstratyviai imtų "mosikuoti" krūtimis, tai vaizdelis nekoks būtų, nu bet dar tokios nemačiau Pagalvoju, jei norėčiau, kad visur būtų tik man patinkantys žmonės, tai visur būtų beveik tuščia: kavinėse nebūtų rūkančių, čepsinčių, besikeikiančių, išsidažiusių fifų su treninguotais draugeliais, baseinuose merginų nuogom subinėm (su stringais), vaikščiojančiomis vaikams tiesiai prieš nosis (tokiu vaizdu pasibaisėjau itin Latvijos ir Lenkijos mikolaikų vandens atrakcionų parke) ir pan...

Galim netęsti, nebūtina Tyrimais įrodyta, kad kūdikio riksmas kelia nerimą visiems aplinkui, tai mūsų genuose įrašyta. Net vos pavaikštantis bamblys eis ieškoti pagalbos, jei girdės ilgai klykiantį naujagimį/kūdikį. Taigi, nenuostabu, kad po pusvalandžio klykimo nervai gali aplinkiniams pareiti...

Gal tie ponai skaitė mamkų diskusijas http://www.delfi.lt/....php?id=7490960

Teko keletą kartų maitinti. Jei mažiulis išalksta prekybos centre, tai paliekam tėvelį apsipirkinėti, o mes nueinam į automobilį ir ten pamaitinu. Jei svečiuose, tai paprašau leidimo nueiti į kitą kambarį. o gamtoje tiesiog užsimetu ant peties rankšluostuką.
Be to, kaip čia kažkas rašė, neturėtų išraudusi ir susigėdusi mamytė blaškytis su rėkiančiu kūdikiu ant rankų - ji nieko gėdingo neketina daryti. Gėdytis turėtų neblaivūs, dvokiantys vyriškiai, spjaudantys ant šaligatvių ir viešai atliekantys savo gamtinius reikalus.

Esu maitinusi viesose vietose daug kartu. Buvau Nidoje su abiem dukrom be vyro. Tai vyresnes penkiametes vienos dar nepaliksi, kad nubegtum i poilsio namus pamaitinti. O oras buvo nuostabus-tik buk gamtoje ir dziaukis. Aisku, demonstratyviai savo krutimis nesiruosiu demonstruotis, bet jei reikia pamaitinti, kodel gi ne. O jei prispirdavo pamaitinti mieste, tai eidavau i masina.
Ir taip mazai maitinanciu naturaliai, tai jei dar ir joms uzdraus iseiti i gatve, tai ir ju nebeliks.

Iskaiciau ispudzius ir pasisakymus visu, taigi ir savo pareiksiu.

Mano mazoji pirmus tris menesius sunkiai miegodavo ir guledavo lovoje - tekdavo imti ant ranku ir vaikscioti. Pradzioj gyvenom vieno kambario bute - didesni remontavom. Tad ispudziai pedinant tris metrus i viena puse, tris i kita - atleiskit budavo ne kokie, o per tris menesius ir isprotet galima. Eidavom i parka pasipedint nesynej, nes vezimas vaikui buvo tas pats kas ir lova. Tetis buvo komandiruotej - teko ir apsipirkinet, nes neturiu kas padetu. Palikti vaiko nei anksciau, nei dabar nenoriu. Paskaitu tvarkarasti susitvarkiau taip - kad viena svarbi paskaita, per kuria vyras pabuna su kudikiu. Maitinu pati ir nusitraukineti nenoriu. Dabar mazoji didesne ir domisi pasauliu. Iki pietu tebuna ramiai, po pietu butinai turim traukti i lauka. Ten idomiau. Noriu kad kudikis matytu si pasauli, ir matytu kuo daugiau grozio... Kaip neisi i lauka sauleta ir nuostabia diena. Ir kaip eisi ten, kur rukoma ir geriama, rekaujama? Man paciai ten buti nepatinka, mazylei tenka derinti prie mamos sitoj vietoj. (Ar cia kokia mama uzsipuls, kad reikia kudikiui ir tamsiasias gyvenimo puses rodyt butinai?! ) Be to mano maze bendraujanti ir pastebejau kad jai Laisves al. patinka labiau nei azuolyno parkas. (Jei jau parkas - tai pagrindinis takas. Kad zmones galetu sutikti ir palydeti akimis. ) Laisvej net ir ant suoliuko pasedeti galim - atleiskit, kartais ir as vaiksciot pavargstu po dvieju valandu, o dar netgi ir isalkstu... Vaikas beje taip pat. Pasimaitinam. Brolis kviecia i vestuves - eisim, jei kviecia, vadinas svarbios.

Kiekviena mama jaucia kas jos kudikiui geriausia. Ir nepykstu nei ant vienos mamos kaip ji besielgtu viesoje vietoje - jei tik jos kudikiui gerai. (Jei mano kudikiui negerai - galiu bet kada pasitraukti).
Zodziu, pacifiste as . Ir mamagitana pasisakymai

Ir dar - cia ziuriu mamos visa zinancios, tai pasakykit kaip cia as elgiuosi?!

Gyvena pirmame aukste. Namas nuosalioj vietoj, bet vistik mieste. Aplinkui medziai - bet negudu kaip miske. Neturim mes naktiniu uzuolaidu, nes ju ir nenoriu. Roletu noriu. Jiems reikia pasitaupyt, o kaip tycia atsiranda kur svarbiau pinigelius isleisti. Visuose kambariuose langai. Kedes pas mus prie stalo - aukstos. Buna sedziu ant ju - pati valgau (pirmus tris menesius - vienintelis budas pasimaitint paciai - kudikis ramus) ir kudiki maitinu. Na, nuogais papais po namus nelakstau, bet su skara dangstytis irgi nesidengiau, kaip paprastai darau isejus i lauka. Kartais tenka maitinti vaikstant. Tai dabar kaip cia iseina? Sokiruoju placiaja visuomene maitindama kudiki, nes kas nors gali eiti ir uzsispoksoti pro langa, o po to forume pareiksti " siaubas, kaip baisu.... uzuolaidu uzsitraukt negali"... Ant grindu sesti - salta, pirmas aukstas gi. O tualeto patalpoj maitinti- atleiskit... gal nereikia ...
Tai va visai susipainiojau...

Šaunuolė mama! Ramiai, be jokių pykčių ar nuomonių piršimo, net skaityti malonu ...
O dėl namų - Tavo Namai - Tavo Tvirtovė. Ta proga prisiminiau anekdotą:

Pasiskundė dorovės sargams žmogelis, kad jis negali ramiai gyventi - priešais jo buto langus moterų pirtis, ir jam, drovuoliui, nesmagu matyti jas nuogas... Atėjo komisija, tikrina. Žiūri pro langą - tikrai, pirtis, pirties langas.. Bet tas langas uždaytas dažais iki beveik viršaus, viršuje - tik siauras plyšelis.
- Taigi nieko nesimato, - sako žmogeliui. O tas:
- O jūs ant spintos va užlipkit!

Nieko sau, net neįsivaizdavau, kokios diskusijos verda dėl dalykų, kurie man iki šiol visiškai aiškūs atrodė
Nepamenu, kad mane būtų kada nors kur nors papiktinęs maitinančios motinos vaizdas ar kavinėje rėkiantis vaikas. Pati namie nesėdžiu ir, jei reikia, maitinu viešoje vietoje, bet prisidengusi, nusisukusi. Tiesą sakant, net neįsivaizdavau, kad yra šitiek tuo besipiktinančių mamyčių, iš kurių kaip tik, atrodytų, lauktum pritarimo, palaikymo
Aš manau, kad nėra universalių taisyklių nei dėl to, kas vaikui PATINKA, nei kas TINKA. Gimus vaikui, yra ir pareigų, ir aukų, kurios negali gyvenimo nepakeisti, bet yra ir gyvenimas, kurį reikia toliau gyventi, kad galėtum kvėpuoti neužsidarydamas vien rutininėje namų erdvėje. Gerai yra tai, kas daroma su saiku, atsižvelgiant į vietą, laiką, individualaus vaiko pomėgius, poreikius, charakterį. Jei vaikas lengvai prisitaiko, toleruoja keliones, nerėkia, nepervargsta, kodėl su juo nekeliauti, o tuo pačiu ir nemaitinti kai jam laikas valgyti? O su rėkiančiu vaiku menkas malonumas iškylauti ne tik dėl aplinkinių ramybės, o visų pirma dėl savęs pačių - na koks malonumas keliauti su žviegiančiu vaiku?
Aš dabar, pvz., turiu tris vaikus, ir niekam negaliu jų visų palikti, jei noriu kartu su vyru kur nors ištrūkti. Vienintelė išeitis ištrūkti visiems penkiems, bet renkamės vietas, kur stogas nenučiuožtų nei mums patiems nuo savęs, nei nuo mūsų - aplinkiniams. Ir jeigu net tuomet kažkam atrodo, kad mes trikdom jų ramybę, tai, sorry, tegaliu pasakyti, kad mes irgi turim į kažką teisių.