nendartaliečius suėdė kromanijoniečiai, gyvenę su pastaraisias kartu. Yra tokia hipotezė kad mes kilę iš kromanijomniečių, bet žmogus išmintngasis irgi su jais gyveno kartu, vėliau kromanjoniečiai išnyko, galima daryti prielaidas, kad juos suėdė žmogus išmintingasis. Greičiausia taip ir buvo. Maisto tuo metu pakako, jo trūkumo nebuvo. Žmogus išmintingasis yra tiesiog meistras naukinti viską, ne tik į save panašius, bet griaut ir naikint aplink save viską? Sakot kuriam? Kažin ką mes visi taip kuriam?
QUOTE(alfija @ 2009 06 22, 10:31)
nendartaliečius suėdė kromanijoniečiai, gyvenę su pastaraisias kartu. Yra tokia hipotezė kad mes kilę iš kromanijomniečių, bet žmogus išmintngasis irgi su jais gyveno kartu, vėliau kromanjoniečiai išnyko, galima daryti prielaidas, kad juos suėdė žmogus išmintingasis. Greičiausia taip ir buvo. Maisto tuo metu pakako, jo trūkumo nebuvo. Žmogus išmintingasis yra tiesiog meistras naukinti viską, ne tik į save panašius, bet griaut ir naikint aplink save viską? Sakot kuriam? Kažin ką mes visi taip kuriam?
Skeriai irgi naikina aplink save visus augalus. net yra vienas is Egipto prakeiksmu- skeriu antpuolis. ir ka? o ka jie kuria?
Faktas tas, kad zmogus nera maisto grandines virsuneje. Ji gali suvalgyti bet koks plesrunas- vilkas, lokys, riklys, piranijos ir t.t. Pabandyk pasiklyst kokioje nors taigoje ar dziunglese. Kazi as taves nemedzios alkanas tigras atba alkanu vilku gauja
QUOTE(alfija @ 2009 06 22, 08:39)
gyvenimas taramosios nuosakos neturi.
Akmens amžiuje taip pat žmogų medžiojo tik žmogus.
Ir šiaip žmogus yra įdomus gyvūnas, jis medžioja žmones netik fiziooginiams poreikiams patenkinti, bet ir taip išaukšintiems dvasiniams. Abiem atvejais jis sekia sunaikinti sav auką/as. Fizškai, moraliai, nesvarbu kaip- svarbus pats naikinimo procesas.
Akmens amžiuje taip pat žmogų medžiojo tik žmogus.
Ir šiaip žmogus yra įdomus gyvūnas, jis medžioja žmones netik fiziooginiams poreikiams patenkinti, bet ir taip išaukšintiems dvasiniams. Abiem atvejais jis sekia sunaikinti sav auką/as. Fizškai, moraliai, nesvarbu kaip- svarbus pats naikinimo procesas.
žmogaus destruktyvi agresija yra įgimta ar įgyta?
QUOTE(Shatura @ 2009 06 22, 11:33)
Skeriai irgi naikina aplink save visus augalus. net yra vienas is Egipto prakeiksmu- skeriu antpuolis. ir ka? o ka jie kuria?
Faktas tas, kad zmogus nera maisto grandines virsuneje. Ji gali suvalgyti bet koks plesrunas- vilkas, lokys, riklys, piranijos ir t.t. Pabandyk pasiklyst kokioje nors taigoje ar dziunglese. Kazi as taves nemedzios alkanas tigras atba alkanu vilku gauja
Faktas tas, kad zmogus nera maisto grandines virsuneje. Ji gali suvalgyti bet koks plesrunas- vilkas, lokys, riklys, piranijos ir t.t. Pabandyk pasiklyst kokioje nors taigoje ar dziunglese. Kazi as taves nemedzios alkanas tigras atba alkanu vilku gauja
kalbėjom apie kanibalizmą, prie visų mano kuklių biologijos žinių negaliu niekaip patvirtiniti jog skėrys yra augalas. Man kažkaip menasi kad jis bestuburis, bet tai negarantuoja jog jis ir yra augalas. Ką jis kuria. Jūs norit iš jo intelektualios veiklos- iš skėrio? Na tada reiktų priminti jog jis turi tik ganglijus. Kūryba jo yra tokia paprasta- sezoniškai vaikus, kasdien šūdą, ir niekada neėda kitų skėrių- tik augalus.
Mitybos grandinės viršūnėj stovi visaėdžiai, visi kiti stovi žemiau. Čia irgi taip mano menkos biologijos žinios sako. Įdomu dabar pasidarė kiek nuožmiausias žemės plėšrūnas- žebenkštis mane ėstų
įdomu pasidarė .Pasiklydus džiunglėse, bet kuriose Okeanijos, Azijos , L.Amerikos ar Afrikos labiausia bijočiau ne plėšrūnų, o laukinių žmogėdrų genčių. Todėl ad žmogui, džiunglėse lengviausia pasiekiamas mėsinis grobis- mažiausia pastangų- didžiausia išeiga. Džiunglėse sustikti plėšrūną susitikti labai menka tikimybė. afrikos džiunglėse ir apskritai plėšrūną nors kokį pavojingą žmogui susitikti net nežinau ar įmanoma. Na gyvena ten smulkiosios katės, viveriniai, bet jie niekada nepuola grobi didesnio nei gali suėsti- žiurkei ten būtų blogai, pavojnga.Kas Azijos džiunglėse mane gal ir gali barabalos užpulti, bet ir jie manęs neės- suraskyti taip- suėsti ne- tai sirtingi dalykai. Vilkui reikaligas stambus grobis grupinei medžioklei, bet tai nereiškia- kad tai žmogus. Jis jį gali irgi tik sudraskyti.
Ką dar pavojingo galiu sutikt- a dar gali mane drambblys ant ilčių pamėtėt, sutrypt- tai kažin jau reiškia jog tdėl kad nori žmogų suėsti
, ne aišku už tai kaip žmogus su jais elgiasi gal ir nori, bet netikiu jog ės.Taigoj, tie patys gamtos įstatymai kaip ir džunglėse.
Dabar vanduo, ryklys- neįda žmogaus, jis jį surdasko, net praryja ir sėkmingai išspjauna- jie maitinasi daugumoj šaltakraujų mėsa ir ne kiekviena rūšis gaudo ruonius, kotikus. Dėl jų riebalų kiekių. Gaudo jauniklius. Žodžiu būti suėstai ryklio irgi grėsmės nėra. Turiu tik galimybę būt išspjauta.
Piranijos nu ji plėšri žuvis , bettikrai tik iš jūsų ir išgirdau jog ji gyvena tik tam, jog medžiotų žmones.
Papildyta:
QUOTE(adaptacijaa @ 2009 06 22, 12:02)
žmogaus destruktyvi agresija yra įgimta ar įgyta?
agresija žmogui įgimta, destruktyvi nu sąlygota socialinių ir fiziologinių veiksnių, aš taip manau.
QUOTE(alfija @ 2009 06 22, 12:11)
agresija žmogui įgimta, destruktyvi nu sąlygota socialinių ir fiziologinių veiksnių, aš taip manau.
O kokia išeitis nuo savidestrukcijos? Aš taip suprantu, kad jei žmogus iš prigimties destruktyvus, kol kas tik religija yra pajėgi žmogų įsprausti į konstruktyvaus, socialaus elgesio rėmus. Kai ji nyksta, belieka žmonių įstatymai, bet ar gali jie, pačių žmonių kūriniai, apsaugoti juos nuo įgimtos agresijos?
QUOTE(Copacabana @ 2009 06 22, 12:27)
O kokia išeitis nuo savidestrukcijos? Aš taip suprantu, kad jei žmogus iš prigimties destruktyvus, kol kas tik religija yra pajėgi žmogų įsprausti į konstruktyvaus, socialaus elgesio rėmus. Kai ji nyksta, belieka žmonių įstatymai, bet ar gali jie, pačių žmonių kūriniai, apsaugoti juos nuo įgimtos agresijos?
dėl religijų, jei gerai menu jos ir yra didžiausios nesantakikos kūrėjos ir skleidėjos. Aš nežnau, nesu susipainus arčiau su budizmu, bet daug kovos menų irgi iš ten. Tai ar ji tokia jau taiki? Ar labai taikios budistiškos šalys? Vargu. ar gali žmogų apsaugoti nuo įgimtos agresijos- tikriausia ne. Nežinau. Žinau tiek, kad mus pakeis dar agresyvesni, kažkaip panašiai taip ir judam. Mes susinaikinsim arba mus sunaikins, po mūsų bus kažkas kitas, homosapiens labai dar jaunas evoliucijos darinys. Gal kažkas ras išeitį.
QUOTE(alfija @ 2009 06 22, 12:45)
dėl religijų, jei gerai menu jos ir yra didžiausios nesantakikos kūrėjos ir skleidėjos. Aš nežnau, nesu susipainus arčiau su budizmu, bet daug kovos menų irgi iš ten. Tai ar ji tokia jau taiki? Ar labai taikios budistiškos šalys? Vargu. ar gali žmogų apsaugoti nuo įgimtos agresijos- tikriausia ne. Nežinau. Žinau tiek, kad mus pakeis dar agresyvesni, kažkaip panašiai taip ir judam. Mes susinaikinsim arba mus sunaikins, po mūsų bus kažkas kitas, homosapiens labai dar jaunas evoliucijos darinys. Gal kažkas ras išeitį.
Net nezinau,a r as sugebesiu paaiskinti...
Kiekvienas kovotojas,pradejes mokintis pas sensei(mokytoja) duoda priesaika nepulti;jei esi puolamas-kovoti taip ,kad nenuzudytum,nors mokiniai yra mokinami mirtinu smugiu...Sakau is savo praktikos,nes jau ne vieni metai sensei mokina mane savigynos ir esu ismokinta kirsti mirtina smugi ,bet esu pasizadejus ji panaudoti tik krastutiniu atveju (baisus laikai priverte pagalvoti apie savo apsauga)...
QUOTE(burbanti @ 2009 06 22, 14:08)
Aaa, tai va is kur tu ismokai visus SM didziuosius protuolius mirtinai nokautuoti
QUOTE(Kristule2895 @ 2009 06 22, 13:10)
Gal ir juokai atrodo,bet savitvarda ir saltas protas -pagrindas kovose
budizmas įsigalėjo Šri Lankoje, Mianmare, Tailande, Kambodžoje, Laose.
Kinijoje, Vietname, Taivane, Hongkonge, Japonijoje, Korėjoje;
Tibete, Mongolijoje, Japonijoje (Shingon sekta) ir Rusijoje (Buriatijos, Kalmukijos, Tuvos Autonominėse Respublikose; Irkutsko, Čitos srityse. Rusijos budistų dvasinė valdyba yra įsikūrusi Ivolgos vienuolyne, netoli Ulan Udės).
Indijoje, Pakistane, Nepale
nu ir nežinau kuri iš šių valstybių jau tokia taiki kur jau čia taip buvo ramu, kuri iš jų ir senovovėj ar ne tiek jau seniai nebuvo ar nėra agresorė? Tibetas irgi nėra toks nekaltas, kaip pasutiniu metu yra propaguojamas ir patekiamas plačiai visuomenei.
Kinijoje, Vietname, Taivane, Hongkonge, Japonijoje, Korėjoje;
Tibete, Mongolijoje, Japonijoje (Shingon sekta) ir Rusijoje (Buriatijos, Kalmukijos, Tuvos Autonominėse Respublikose; Irkutsko, Čitos srityse. Rusijos budistų dvasinė valdyba yra įsikūrusi Ivolgos vienuolyne, netoli Ulan Udės).
Indijoje, Pakistane, Nepale
nu ir nežinau kuri iš šių valstybių jau tokia taiki
kur jau čia taip buvo ramu, kuri iš jų ir senovovėj ar ne tiek jau seniai nebuvo ar nėra agresorė? Tibetas irgi nėra toks nekaltas, kaip pasutiniu metu yra propaguojamas ir patekiamas plačiai visuomenei.
QUOTE(alfija @ 2009 06 22, 15:27)
budizmas įsigalėjo Šri Lankoje, Mianmare, Tailande, Kambodžoje, Laose.
Kinijoje, Vietname, Taivane, Hongkonge, Japonijoje, Korėjoje;
Tibete, Mongolijoje, Japonijoje (Shingon sekta) ir Rusijoje (Buriatijos, Kalmukijos, Tuvos Autonominėse Respublikose; Irkutsko, Čitos srityse. Rusijos budistų dvasinė valdyba yra įsikūrusi Ivolgos vienuolyne, netoli Ulan Udės).
Indijoje, Pakistane, Nepale
nu ir nežinau kuri iš šių valstybių jau tokia taiki kur jau čia taip buvo ramu, kuri iš jų ir senovovėj ar ne tiek jau seniai nebuvo ar nėra agresorė? Tibetas[SIZE=7] irgi nėra toks nekaltas, kaip pasutiniu metu yra propaguojamas ir patekiamas plačiai visuomenei.
Kinijoje, Vietname, Taivane, Hongkonge, Japonijoje, Korėjoje;
Tibete, Mongolijoje, Japonijoje (Shingon sekta) ir Rusijoje (Buriatijos, Kalmukijos, Tuvos Autonominėse Respublikose; Irkutsko, Čitos srityse. Rusijos budistų dvasinė valdyba yra įsikūrusi Ivolgos vienuolyne, netoli Ulan Udės).
Indijoje, Pakistane, Nepale
nu ir nežinau kuri iš šių valstybių jau tokia taiki
kur jau čia taip buvo ramu, kuri iš jų ir senovovėj ar ne tiek jau seniai nebuvo ar nėra agresorė? Tibetas[SIZE=7] irgi nėra toks nekaltas, kaip pasutiniu metu yra propaguojamas ir patekiamas plačiai visuomenei.As tą patį galvoju.
QUOTE(alfija @ 2009 06 22, 12:11)
kalbėjom apie kanibalizmą, prie visų mano kuklių biologijos žinių negaliu niekaip patvirtiniti jog skėrys yra augalas. Man kažkaip menasi kad jis bestuburis, bet tai negarantuoja jog jis ir yra augalas. Ką jis kuria. Jūs norit iš jo intelektualios veiklos- iš skėrio? Na tada reiktų priminti jog jis turi tik ganglijus. Kūryba jo yra tokia paprasta- sezoniškai vaikus, kasdien šūdą, ir niekada neėda kitų skėrių- tik augalus.
Mitybos grandinės viršūnėj stovi visaėdžiai, visi kiti stovi žemiau. Čia irgi taip mano menkos biologijos žinios sako. Įdomu dabar pasidarė kiek nuožmiausias žemės plėšrūnas- žebenkštis mane ėstų įdomu pasidarė .Pasiklydus džiunglėse, bet kuriose Okeanijos, Azijos , L.Amerikos ar Afrikos labiausia bijočiau ne plėšrūnų, o laukinių žmogėdrų genčių. Todėl ad žmogui, džiunglėse lengviausia pasiekiamas mėsinis grobis- mažiausia pastangų- didžiausia išeiga. Džiunglėse sustikti plėšrūną susitikti labai menka tikimybė. afrikos džiunglėse ir apskritai plėšrūną nors kokį pavojingą žmogui susitikti net nežinau ar įmanoma. Na gyvena ten smulkiosios katės, viveriniai, bet jie niekada nepuola grobi didesnio nei gali suėsti- žiurkei ten būtų blogai, pavojnga.
Kas Azijos džiunglėse mane gal ir gali barabalos užpulti, bet ir jie manęs neės- suraskyti taip- suėsti ne- tai sirtingi dalykai. Vilkui reikaligas stambus grobis grupinei medžioklei, bet tai nereiškia- kad tai žmogus. Jis jį gali irgi tik sudraskyti.
Ką dar pavojingo galiu sutikt- a dar gali mane drambblys ant ilčių pamėtėt, sutrypt- tai kažin jau reiškia jog tdėl kad nori žmogų suėsti , ne aišku už tai kaip žmogus su jais elgiasi gal ir nori, bet netikiu jog ės.
Taigoj, tie patys gamtos įstatymai kaip ir džunglėse.
Dabar vanduo, ryklys- neįda žmogaus, jis jį surdasko, net praryja ir sėkmingai išspjauna- jie maitinasi daugumoj šaltakraujų mėsa ir ne kiekviena rūšis gaudo ruonius, kotikus. Dėl jų riebalų kiekių. Gaudo jauniklius. Žodžiu būti suėstai ryklio irgi grėsmės nėra. Turiu tik galimybę būt išspjauta.
Piranijos nu ji plėšri žuvis , bettikrai tik iš jūsų ir išgirdau jog ji gyvena tik tam, jog medžiotų žmones.
Mitybos grandinės viršūnėj stovi visaėdžiai, visi kiti stovi žemiau. Čia irgi taip mano menkos biologijos žinios sako. Įdomu dabar pasidarė kiek nuožmiausias žemės plėšrūnas- žebenkštis mane ėstų
įdomu pasidarė .Pasiklydus džiunglėse, bet kuriose Okeanijos, Azijos , L.Amerikos ar Afrikos labiausia bijočiau ne plėšrūnų, o laukinių žmogėdrų genčių. Todėl ad žmogui, džiunglėse lengviausia pasiekiamas mėsinis grobis- mažiausia pastangų- didžiausia išeiga. Džiunglėse sustikti plėšrūną susitikti labai menka tikimybė. afrikos džiunglėse ir apskritai plėšrūną nors kokį pavojingą žmogui susitikti net nežinau ar įmanoma. Na gyvena ten smulkiosios katės, viveriniai, bet jie niekada nepuola grobi didesnio nei gali suėsti- žiurkei ten būtų blogai, pavojnga.Kas Azijos džiunglėse mane gal ir gali barabalos užpulti, bet ir jie manęs neės- suraskyti taip- suėsti ne- tai sirtingi dalykai. Vilkui reikaligas stambus grobis grupinei medžioklei, bet tai nereiškia- kad tai žmogus. Jis jį gali irgi tik sudraskyti.
Ką dar pavojingo galiu sutikt- a dar gali mane drambblys ant ilčių pamėtėt, sutrypt- tai kažin jau reiškia jog tdėl kad nori žmogų suėsti
, ne aišku už tai kaip žmogus su jais elgiasi gal ir nori, bet netikiu jog ės.Taigoj, tie patys gamtos įstatymai kaip ir džunglėse.
Dabar vanduo, ryklys- neįda žmogaus, jis jį surdasko, net praryja ir sėkmingai išspjauna- jie maitinasi daugumoj šaltakraujų mėsa ir ne kiekviena rūšis gaudo ruonius, kotikus. Dėl jų riebalų kiekių. Gaudo jauniklius. Žodžiu būti suėstai ryklio irgi grėsmės nėra. Turiu tik galimybę būt išspjauta.
Piranijos nu ji plėšri žuvis , bettikrai tik iš jūsų ir išgirdau jog ji gyvena tik tam, jog medžiotų žmones.
Kur as parasiau, kad skerys- augalas
nefantazuokitIs skerys ne bestuburis
Skėriai (lot. Acrididae) tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima, kuri yra pati gausiausia iš Trumpaūsių tiesiasparnių pobūrio. Nuo žiogų skiriasi savo trumpomis antenomis. Taip pat skėrių patelės neturi ilgos matomos kiaušdėtės.
Del to ir vadinama mitybos grandine, kad vieni kitus eda- gyvus ar mirusius. vieni medzioja ir eda, kiti laukia, kol numirsi ir sueda (kaip grifai ir hijenos).
