Dekui uz atsakymus, na bent jau aisku, kad ne man vienai taip... Nes mano pazistamoms nieko panasaus nebuvo, tai labai bijau, kad nuo to pervargimo galiu ir persileisti... nes dar vakar vakare pasirode truputeli ruzavu isskyru. Bet gydytoja manes dar nepriima, tipo laukia slapimo atsakymo, jau beveik menesi... O tuo tarpu jau buvau pas privatu gydytoja, tai atlio tyrimus, ir UG, tai sake viskas ok, bet nuo to laiko jau trys savaites praejo...
Galiu tik užjausti 
Žinau, apie ką kalbi - pati lygiai taip pat jaučiuosi, tik mano padėtis blogesnė tuo, kad grįžusi iš darbo negaliu eiti miegoti, o turiu ruoštis artėjantiems egzaminams
Nors akys limpa, o kartais netgi alpstu 
Patarti nelabai galiu ką. Na, be abejo, svarbu stengtis kuo daugiau miegoti, ilsėtis, gerai maitintis (kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių), gerti vitaminus... Ne stebuklai, bet vis tiek. Gal vertėtų kitokiu būdu grįžti iš darbo - gal vyras gali parvežti, kad nereikėtų autobusais trankytis? Arba gal vertėtų retkarčiais grįžti taksi, kai jau visai blogai?
O šiaip lieka tik kentėti. Sako, kad antrame trimestre gali būti geriau. Man dar tik pradžia antro trimestro, dar turiu vilties, kad pasijusiu geriau. Tu irgi pasijusi geriau
Sėkmės
Žinau, apie ką kalbi - pati lygiai taip pat jaučiuosi, tik mano padėtis blogesnė tuo, kad grįžusi iš darbo negaliu eiti miegoti, o turiu ruoštis artėjantiems egzaminams
Nors akys limpa, o kartais netgi alpstu Patarti nelabai galiu ką. Na, be abejo, svarbu stengtis kuo daugiau miegoti, ilsėtis, gerai maitintis (kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių), gerti vitaminus... Ne stebuklai, bet vis tiek. Gal vertėtų kitokiu būdu grįžti iš darbo - gal vyras gali parvežti, kad nereikėtų autobusais trankytis? Arba gal vertėtų retkarčiais grįžti taksi, kai jau visai blogai?
O šiaip lieka tik kentėti. Sako, kad antrame trimestre gali būti geriau. Man dar tik pradžia antro trimestro, dar turiu vilties, kad pasijusiu geriau. Tu irgi pasijusi geriau
Sėkmės
Heart dekui uz gerus zodzius, uzuojauta ir tau. Na as maniau, kad tai nera visai normalu, uztat ir issigandau. Taxi grizti namo niekaip negaliu, nes labai toli vaziuoti, tai kainuotu nezmoniskai daug pinigu. O ir maniskis grizta zymiai veliau uz mane... taigi kaip ir nieko kito nelieka, kaip naudotis viesuoju transportu...
Bet gyvenimo tai isvis nebeturiu dabar, nieko nesinori... griztu is darbo 19 val, biski pasikuiciu iki 21, ir i lovyte, akys pacios limpa, nieko nebesuprantu (o issimiegojus vistiek nesijauciu)... ir tokia pikta pasidarau, kad jau niekas net nenori su manim kalbetis... Na bet tikiuosi greitai praeis, nenoreciau sitokioje busenoje "prasvesti" Kaledu.
Va ir dabar kai rasau, taip supykino, atrodo apvemsiu visa stala. Nubegau i tualeta, pasedejau, pakvepavau, lygtais aprimo...
Toks jausmas lyg buciau labai stipriai pagiriota, tik vat kad tos pagirios po dienos ir praeina, o sitas malonumas tesiasi jau menesi...
Visoms stiprybes ir linkiu, kad greiciau pageretu!!! 
Bet gyvenimo tai isvis nebeturiu dabar, nieko nesinori... griztu is darbo 19 val, biski pasikuiciu iki 21, ir i lovyte, akys pacios limpa, nieko nebesuprantu (o issimiegojus vistiek nesijauciu)... ir tokia pikta pasidarau, kad jau niekas net nenori su manim kalbetis... Na bet tikiuosi greitai praeis, nenoreciau sitokioje busenoje "prasvesti" Kaledu.
Va ir dabar kai rasau, taip supykino, atrodo apvemsiu visa stala. Nubegau i tualeta, pasedejau, pakvepavau, lygtais aprimo...
Toks jausmas lyg buciau labai stipriai pagiriota, tik vat kad tos pagirios po dienos ir praeina, o sitas malonumas tesiasi jau menesi...
Visoms stiprybes ir linkiu, kad greiciau pageretu!!!
Buvo ir man taip iki 4 menesio neštumo, bloga, vemimas rytais, o dirbi ir akis nieko nemato grįžti tai tik į lovą norisi daugiau nieko, bet viskas praeina cia būn taip kai kurioms net iki 6 mėn, labai skirtingai, viskas bus gerai svarbu nesinervuoti
man lygiai tas pats. pervargimas nerealus. svarbiausia, kad nesvarbu kad anksti nueinu miegoti, ryte vistiek jaučiuosi nepailsėjusi tiek, kad visą dieną gerai praleisčiau. jaučiuosi taip lyg kokį mėnesį būčiau be išeiginių dirbus nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. bendradarbiai sako, kad "visa iš veido išėjus". ir pati jaučiu, kad veidas kaip apmiręs, be kraujo. pagalvoju apie biuliotenį, bet per savaitę kaži ar geriau pasidarytų, o ilgesniam laikui kažkaip nesinori išeiti. tada jau darbdaviui tektų kažką sodinti į mano vietą, o man grįžus iš biuliotenio tokia dviprasmiška padėtis būtų... teks kentėti.
Mergaitės, pirmą trimestrą būna labai daug nepatogumų, juk organizmas patiria savotišką šoką, užsimezgusi gyvybė pradžioj atrodo jiem lyg koks svetimkūnis, tad viskas jumyse pradeda persitvarkyti, o tas persitvarkymas, kol susireguliuoja hormonai, visoms skirtingai atsiliepia. Vienoms ta adaptacija praeina ramiai, o kitoms būna tikra tragedija, ir pykina ir alpsta ir ištisai nuovargis bei mieguistumas, kitos visai iš lovos nepasikelia. Svarbiausia, kad gyd. stebėtų ar viskas viduje vystosi normaliai, visa kita jau teks iškentėt.
Taigi stiprybės visoms, o sulaukę antro trimestro tikrai pasijusit geriau o gal ir visiškai puikiai Saugokit savo mažiukus ir lepinkit save
Taigi stiprybės visoms, o sulaukę antro trimestro tikrai pasijusit geriau o gal ir visiškai puikiai
Saugokit savo mažiukus ir lepinkit save
QUOTE(lawanda @ 2006 11 17, 10:22)
Mergaitės, pirmą trimestrą būna labai daug nepatogumų, juk organizmas patiria savotišką šoką, užsimezgusi gyvybė pradžioj atrodo jiem lyg koks svetimkūnis, tad viskas jumyse pradeda persitvarkyti, o tas persitvarkymas, kol susireguliuoja hormonai, visoms skirtingai atsiliepia. Vienoms ta adaptacija praeina ramiai, o kitoms būna tikra tragedija, ir pykina ir alpsta ir ištisai nuovargis bei mieguistumas, kitos visai iš lovos nepasikelia. Svarbiausia, kad gyd. stebėtų ar viskas viduje vystosi normaliai, visa kita jau teks iškentėt.
Taigi stiprybės visoms, o sulaukę antro trimestro tikrai pasijusit geriau o gal ir visiškai puikiai Saugokit savo mažiukus ir lepinkit save
Taigi stiprybės visoms, o sulaukę antro trimestro tikrai pasijusit geriau o gal ir visiškai puikiai
Saugokit savo mažiukus ir lepinkit save Man pirmas trimestras buvo sunkus
, pykino, silpnumas, atsirado alergija, mieguistumas, visai neturejau apetito, jegu irgi, zodziu iskenciau kol organizmas prisitaike ir po to 
, nei man nugara skauda, nei kojos tinsta, nei remuo "eda", zodziu tikrai gerai juociuosi 
taigi, sviezioms
linkiu kantrybes, o tuoj finisa pasiekinacioms - stiprybes
Tokia jau mūsų dalia
Aš su pirmu neturėjau visiškai jokių problemų nėštumo pirmame trimestre - nei pykino, nei rėmuo, gal tik šioks toks silpnumas. Bet dabar esu kaip tikra - po valgio negera, prieš valgį dar negeriau 
ir rėmuo pradėjo jau kelios dienos graužt. Ir jėgų grįžus po darbo visiškai nelieka, o dar reikia mažąjam dėmesio skirt - pasiilgstam vienas kito 
Tik jį užmigdžius pati lūžtu.
Tai dabar jau savaitę "sėdžiu ant biuletenio", nes žiauuuriai kosčiu, tai pradedu atsigaut. Siūlyčiau vistik pasiimt bent savaitę poilsio - kas gi mumis pasirūpins, jei ne mes pačios
Aš su pirmu neturėjau visiškai jokių problemų nėštumo pirmame trimestre - nei pykino, nei rėmuo, gal tik šioks toks silpnumas. Bet dabar esu kaip tikra
- po valgio negera, prieš valgį dar negeriau ir rėmuo pradėjo jau kelios dienos graužt. Ir jėgų grįžus po darbo visiškai nelieka, o dar reikia mažąjam dėmesio skirt - pasiilgstam vienas kito Tik jį užmigdžius pati lūžtu.Tai dabar jau savaitę "sėdžiu ant biuletenio", nes žiauuuriai kosčiu, tai pradedu atsigaut. Siūlyčiau vistik pasiimt bent savaitę poilsio - kas gi mumis pasirūpins, jei ne mes pačios
na man I trimestras nebuvo toks labai jau sunkus, nes manes beveik nepykino.. bet siaip buvo ir silpnumas ir mieguistumas ir nuovargis darbe.. bet viskas praejo II trimestra.. o III tai ir skauda viska, vos paeit galiu, pilvas tokio dydzio kad zmones klausia kaip as is vis judet galiu 
bet pastebejau viena niuansa ir noreciau patarti (ypac treciam trimestrui): kad ir kaip sunku stengtis KUO DAUGIAU JUDETI ir susigalvoti kuo daugiau veiklos.. as 4 kartus i savaite einu sportuoti i baseina i sporto sale ir jauciuosi tokia gyva.. bet va jau baigesi sie malonumai, tad pasedejau namie.. tai toks jausmas, kad esu pati didziausia ligone, negaliu pajudet ir pan.. tad likusias pora savaiteliu bandysiu vel kokios veiklos susigalvot, nes nieko neveikiant galima ne tik prisigalvot kad esi kaip ligone, bet ir ja tapti..
na ir prirasiau 
bet pastebejau viena niuansa ir noreciau patarti (ypac treciam trimestrui): kad ir kaip sunku stengtis KUO DAUGIAU JUDETI ir susigalvoti kuo daugiau veiklos.. as 4 kartus i savaite einu sportuoti i baseina i sporto sale ir jauciuosi tokia gyva.. bet va jau baigesi sie malonumai, tad pasedejau namie.. tai toks jausmas, kad esu pati didziausia ligone, negaliu pajudet ir pan.. tad likusias pora savaiteliu bandysiu vel kokios veiklos susigalvot, nes nieko neveikiant galima ne tik prisigalvot kad esi kaip ligone, bet ir ja tapti..na ir prirasiau
QUOTE(shypsena @ 2006 11 26, 15:20)
Tokia jau mūsų dalia
Aš su pirmu neturėjau visiškai jokių problemų nėštumo pirmame trimestre - nei pykino, nei rėmuo, gal tik šioks toks silpnumas. Bet dabar esu kaip tikra - po valgio negera, prieš valgį dar negeriau ir rėmuo pradėjo jau kelios dienos graužt. Ir jėgų grįžus po darbo visiškai nelieka, o dar reikia mažąjam dėmesio skirt - pasiilgstam vienas kito Tik jį užmigdžius pati lūžtu.
Tai dabar jau savaitę "sėdžiu ant biuletenio", nes žiauuuriai kosčiu, tai pradedu atsigaut. Siūlyčiau vistik pasiimt bent savaitę poilsio - kas gi mumis pasirūpins, jei ne mes pačios
Aš su pirmu neturėjau visiškai jokių problemų nėštumo pirmame trimestre - nei pykino, nei rėmuo, gal tik šioks toks silpnumas. Bet dabar esu kaip tikra
- po valgio negera, prieš valgį dar negeriau ir rėmuo pradėjo jau kelios dienos graužt. Ir jėgų grįžus po darbo visiškai nelieka, o dar reikia mažąjam dėmesio skirt - pasiilgstam vienas kito Tik jį užmigdžius pati lūžtu.Tai dabar jau savaitę "sėdžiu ant biuletenio", nes žiauuuriai kosčiu, tai pradedu atsigaut. Siūlyčiau vistik pasiimt bent savaitę poilsio - kas gi mumis pasirūpins, jei ne mes pačios
Mano irgi birzelio gale turetu isvysti si pasauli... tai mums abiems panasiai turetu buti laiko. Man truputi jau pagerejo, pykina nebe visa diena, reciau, bet kai uzeina, tai atrodo numirsiu... O del silpnumo, tai jauciuosi kaip isplerusi bobute, ypac kai esu uzdarytoje patalpoje, pradeda labai trukti oro ir isvis nebepaeinu, atrodu taip sunku, lyg buciau 500 kilomentru krosa nubegus...
Papildyta:
QUOTE(vvvvv @ 2006 11 26, 16:42)
...kad ir kaip sunku stengtis KUO DAUGIAU JUDETI ir susigalvoti kuo daugiau veiklos.. as 4 kartus i savaite einu sportuoti i baseina i sporto sale ir jauciuosi tokia gyva.. bet va jau baigesi sie malonumai, tad pasedejau namie.. tai toks jausmas, kad esu pati didziausia ligone, negaliu pajudet ir pan.. tad likusias pora savaiteliu bandysiu vel kokios veiklos susigalvot, nes nieko neveikiant galima ne tik prisigalvot kad esi kaip ligone, bet ir ja tapti..
i sporto sale ir jauciuosi tokia gyva.. bet va jau baigesi sie malonumai, tad pasedejau namie.. tai toks jausmas, kad esu pati didziausia ligone, negaliu pajudet ir pan.. tad likusias pora savaiteliu bandysiu vel kokios veiklos susigalvot, nes nieko neveikiant galima ne tik prisigalvot kad esi kaip ligone, bet ir ja tapti..Na manau jei nedirbi, tai aisku, kad yra jegu sportams ar panasiai. Dar nezinau, kaip man bus veliau, bet dabar grizus po darbo, tik nusiprausiu po dusu, pavalgau ir einu miegoti (griztu is darbo 7 val, o einu miegoti 9val), tai net laiko neliktu jokiems kitiems uzsiemimams, ka jau kalbeti, kad jegas. As labai noreciau pasportuoti, jeigu butu galimybiu, bet zadu dirbti iki 8 menesio, taigi nemanau, kad esu tokia
, nesugebesiu visko apimti 
...
sveikutės,
aš manau beveik kieviena patyrusi toki silpnuma ir jėgų trūkuma.Viskas juk laikina.
Man dar ir dabar labai silpna ir nepraeina,gal viena diena ir gerai bet tai labai retai ir taip nuo pat pirmų savaičių.
aš manau beveik kieviena
patyrusi toki silpnuma ir jėgų trūkuma.Viskas juk laikina.Man dar ir dabar labai silpna ir nepraeina,gal viena diena ir gerai bet tai labai retai ir taip nuo pat pirmų savaičių.
