Sveikos, primiausia Kristulei

sveikinimai. Labai grazus vardas Urte, reiskia "dievo dovana". Fantastika, po 5 bernu, mergyte
Su pirmuoju sunum mums irgi nedave atsisveikint

turejom eit kraujo tyrimo rezultatu, nueinam, ziuriu reanimacijoj sviesyte prie jo nebedega, uzklotas balta palute, gydytoja taip saltai viska paaiskino, tipo nekvietem nu ka jau cia, koks skirtumas, as ziurejau i ja, vidus reke stauge klyke, nesuvokiau kaip taip galima pasakyt, buvo du variantai, arba duot jai i snu... arba patylet, tai as patylejau...tada ji sako, ilgai nebukit atidenge sunaus, juk vaiksto zmones...
Su antruoju sunum, kadangi diagnoze buvo ta pati, kaip tas pats kartas, tik vaikai skirtingu laiku ateje i si pasauleli. Tai as ejau ir ejau ir ejau pas ji i reanimacija, gydytojai jau neleido, nes po cezario, dabar pati nesuprantu kaip as ten paejau, bet norejau pabut kuo ilgiau, nes jauciau pabaiga lygiai tokia pacia

ir paskutine nakti paprasiau gydytojos, jeigu ka kad mus pakviestu, ir ji pakviete...sako jau sirdute neatlaikys, ateikit, ir labai dziaugiuos kad leido atsisveikint kaip su zmoguciu, ir tiesiog mums ant ranku sustojo jo sirdute
Perkratau mintis ir netepa galvoj, nesuvokiu kaip as tai atlaikiau, bet zmones juk patys nesuprantam kiek mes galim pakelt. Kartais galvoju ar aplamai imanoma tiek pakelt, ir rodos dar ir sypsausi ir dziaugiuos kad juos turejau,kad ir labai trumpai

kad galejau paglostyt ju garbaneles

viskas kaip filme
Mes paminkliuka pastatem po metu, as ir manau kad nera jokio skirtumo laike, svarbu sirdyje