sveikutes
QUOTE(divėja @ 2009 07 21, 17:07)
Kazin ar kai mes gimdysim irgi sulauksim tiek smalsuoliu?
gal kartu gimdysim tai dvigubai bus
QUOTE(lina31m @ 2009 07 21, 21:40)
Sveikos
Mano atveju kaip tik jokių ikinėštuminių tyrimų nėra - viskas ir taip aišku, juodu ant balto parašyta - spinalinė raumenų atrofija, 25% tikimybė palikuonims. Tyrimai 10-11 savaitę ir arba gimdymas arba abortas.O tas TOKS konkretumas mane žudo

liudna kad taip,bet lieka dar 75 procentai,tikrai nemazai...
QUOTE(antuke @ 2009 07 21, 23:46)
Gintariux24, nezinojau tavo netekties istorijos.. Bet kai ja paskaiciu forume, tai taip liudna pasidare.. O zinai kas liudniausia? As netekau savo dvyniukiu apie 35 nestumo savaite ir vienos jos vardas buvo butent Emilyte.. Kaip ir tavosios mergytes.. As irgi savasias gimdziau negyvas.. Dieve kaip as tave suprantu ir uzjauciu.. Man sunkiausia yra susitaikyti su ta mintimi, kad as soko istikta neisdrisau visiems aiskiai ir grieztai pasakyti, kad man leistu atsisveikinti su mano kudikeliais.. As jas maciau tik keleta minuciu.. Bet tai liks amziams.. Bet viska atiduociau, kad galeciau nors pasakyti joms sudie..
dievuliau kaip liudna...
QUOTE(delete1210 @ 2009 07 22, 07:49)
panos ilsisi jau,mamukams laba rytuka,skubejau naujienas pranesti.3700-55.nu greit sumpano o kam negalima konjekelio po sauksta,nu as laiminga galedama tokia zinia pranest jum pirma,valiooooooooo,merginos jaucias gerai tik nuvargusios vat...
sveikinimai Kristuleei

pagaliau sulauke savo lelytes
QUOTE(gabrieliukas @ 2009 07 22, 09:03)
Tai vat ,kad as ir manau,kad gali buti mazakraujyste,bet krauja dariausi pries menesi koki,tai tipo viskas gerai nieko nera

Bet cia su jais baika menka,gal nedaziurejo,gal cia pas juos skaitosi gerai,kaip visada...
as irgi kartais pagalvoju,kad jie nedaziurejo ir mano Nojuko tyrimu,juk jis gime anglijoj,gal jau tada buvo galima aptikt ta baisia liga,juo labiau kad jai reikia laiko islyst i pavirsiu,o islindo gana anksti,kai buvo vos 4 menesiukai

anadien atsitiktinai radau kraujuko tyrimu lapus,kurie buvo daryti kai jam buvo pora savaiciu,ir ten leukocitai virsija norma,o jie sake kad viskas gerai...
QUOTE(gintariux24 @ 2009 07 22, 09:28)
Sveikute

As savo mergytės kai gime nemaciau, pirma ir paskutini karta pamaciau pries laidojima, kai atidengė karsteli... Negaliu apsakyti to jausmo, bet kai pagimdziau manes gal kokius 4 kartus klause ar nenoriu paziureti i savo kudiki, taciau as nenorejau... daba labai gailiuos...Mergaites klausimas Jums, Kiek laiko praejus Jūs pradėjot rūpintis paminkliuko pastatymu savo angeliukams?
kaip liudna ir skaudu
QUOTE(vaivos juosta @ 2009 07 22, 09:36)
Aš nuėjau tik vieną kartą - kai gydytoja atėjusi pasakė, kad mūsų mergytė mirė. Tada su rateliais mane nuvežė, bet išsėdėt ten negalėjau, prašiausi į palatą. Ir daugiau nemačiau.... Vyras matė tik morge, kai darbuotoja atnešė jau aprengtą.... Ir karstelio daugiau neatidengėm....

kaip verda viskas viduj nuo tokių prisiminimų.... rodos vakar......
O paminklėlį mes pastatėm kažkur po 9 mėnesių. Laukėm, kol praeis žiema ir paskui jau kažkur Tėvo dienai parsivežėm ir pastatėm. Patys išsikasėm pamatus, patys pasistatėm, suklijavom, apsodinom....
Nėra tokių rėmų, kada jau reikia paminklėlio... ir nuo finansų, ir nuo oro sąlygų priklauso.
kokie liudni prisiminimai

o del paminklelio pritariu ir as,mes pastatem po poros menesiu,nes tuo metu buvo atliekamu pinigeliu ir iki ziemos norejosi sutvarkyt,ir gerai padarem kad pastatem,nes dabar butu sunkiau,as be darbo,dar algas gerokai apkarpe ir dar dvieju lelyciu laukiam...
QUOTE(divėja @ 2009 07 22, 09:39)
Geda prisipazinti,bet pas mus paminkliuko dar nera....
svarbiausia ne paminkliukas,o kas sirdelej gyvena
QUOTE(SiguteS @ 2009 07 22, 11:15)
Su pirmuoju sunum mums irgi nedave atsisveikint

turejom eit kraujo tyrimo rezultatu, nueinam, ziuriu reanimacijoj sviesyte prie jo nebedega, uzklotas balta palute, gydytoja taip saltai viska paaiskino, tipo nekvietem nu ka jau cia, koks skirtumas, as ziurejau i ja, vidus reke stauge klyke, nesuvokiau kaip taip galima pasakyt, buvo du variantai, arba duot jai i snu... arba patylet, tai as patylejau...tada ji sako, ilgai nebukit atidenge sunaus, juk vaiksto zmones...
Su antruoju sunum, kadangi diagnoze buvo ta pati, kaip tas pats kartas, tik vaikai skirtingu laiku ateje i si pasauleli. Tai as ejau ir ejau ir ejau pas ji i reanimacija, gydytojai jau neleido, nes po cezario, dabar pati nesuprantu kaip as ten paejau, bet norejau pabut kuo ilgiau, nes jauciau pabaiga lygiai tokia pacia

ir paskutine nakti paprasiau gydytojos, jeigu ka kad mus pakviestu, ir ji pakviete...sako jau sirdute neatlaikys, ateikit, ir labai dziaugiuos kad leido atsisveikint kaip su zmoguciu, ir tiesiog mums ant ranku sustojo jo sirdute
Perkratau mintis ir netepa galvoj, nesuvokiu kaip as tai atlaikiau, bet zmones juk patys nesuprantam kiek mes galim pakelt...
mes irgi susidurem su reanimacijos gydytojos abejingumu,nors leido but salia sunaus iki pat pabaigos,bet pastangu neidejo jokiu kad pabandyt ji isgelbet,tiesiog pasake kad jis turi per daug ligu ir nera ko ji kankint,paprasciausiai pasake "galit pakrikstyt,nes ryto jis nesulauks"