AD

Aš irgi manau, kad čia nėra toks jau staigus nutraukimas, svarbu, kad organizmas su tavo tempais spėjo ir tam nesipriešino
Papildyta:


Arūne, slėpk vaistus... O kokių migodmųjų išgėrė?
Buvai išprievartauta?...

Na aš tikiu, kad ateis tau toks laikas, kai galėsi gyventi be AD ir jaustis gerai, gal nebus utopinės plaimos , bet gyvenimas vis tiek bus labai gražus.

Puma, manau tikrai ne per greitai mažinai, nes ir kai didina dozę, irgi dažniausiai būna dviejų savaičių laikotarpis kol įpranta organizmas. Ir negalvok daug apie tai, nes kai bijosi, tai ir kreipsi dėmesį į visokius blogumus. Aš kai savo tabletę geriu dabar, tai vis galvoju, o dieve, vėl tą nesąmonę reikia gerti, greičiau pasibaigtų

Na is tikruju gyvenu normalu pilnaverti gyvenima, gerai pagalvojus turbut nebeliko tokiu dalyku, kuriu tureciau atsisakyti del savo ligos, vadinasi jau tikrai galiu drasiai be AD gyvent, tik va tas toks irzlumas... mano seseriai nuo AD sake labai suprastejo atmintis, tai gal ir sitie mano vartojami AD toki pedsaka mano psichikoje paliko-perdeta jautruma... Nes kazkaip nemanau kad tokiu vaistu vartojimas nepalieka jokiu pasekmiu sveikatai

Aukso žodžiai... Čia pats svarbiausias dalykas nutraukinėjant, aš kai pirmą kartą nutraukinėjau vis galvodavau, kaip čia reiks man be AD gyventi... o antrą kartą pati save nuteikinėjau jau kitaip... greitai būsim čia kolegės nebegeriančios jau AD (dar Semke ir Abio atrodo ) ir Puma neužilgo prisijungs, palaikysim tada kitas
Papildyta:


Baik analizes paliko nepaliko nu koks dabar tau rūpestis, pagėrei pagerėjo dabar mesi ir pabandysi gyvent be jų, per gyvenimą gal ne tiek visokių vaistų teks pagerti , o jautrumą galima gydyti ir homeopatiniais preparatais

mamaInga, net nežinau, ar kada nors ateis toks laikas, kai nebegersiu AD, nes pas mane, jau sakiau, viskas sujaukta ir susimaišę su kitomis ligomis. Bet galvoju, kad kažkada gyvenime gal ir pavyks kokį etapą be jų nugyvent, mano močiutei pavyko senatvėj atsisakyti AD
Dabar aš noriu tik vieno - bent jau su vaistais savęs neriboti, ir kažkodėl labai tikiu ir jaučiu, kad Seroxatas man tai padės

Puma, man atrodo, tu per daug galvoji. Praeis tau tas jautrumas. Tikrai ne visiems tas AD palieka kažkokį pėdsaką, negaliu sutikti su tavimi. Laikoma, kad liga įgijo kitus simptomus tokiu atveju, bet šiaip neturėtų likti jokių pašalinių reiškinių... ir tas dirglumas praeis, pamatysi
Papildyta:

Visiškai pasirašau po mamosIngos žodžiais Puma, n-e-b-e-g-a-l-v-o-k

Arūne, na ačiū Dievui, kad bent jau laiku pastebėjai Kaip reikia vaistus nuo vaikų slėpti... mano dukra buvo pavalgiusi nervoheel tablečių ir rodos taip stengdavausi slėpt, bet ruošėmės išvažiuoti, krovėmės daiktus, o dėžutė po stalu nuriedėjo... gerai kad tabletės buvo gal tik trys likę ir vaistas homeopatinis, bet vis tiek visą naktį nemiegojau...

As irgi kai dar geriau taip galvodavau, bet va kaip tycia kai nustojau gert kilo itarimu kad nescia esu, tai pirma mintis sovus i galva-sakes, o jei per tuos 9 men pasidarys negera, o vaistu tai jokiu negalesiu, tai toks negeras jausmas perejo per visa
As tai irgi dabar tiek visokios veiklos po darbo prisimastau, kad tik krentu i lova paskui vakare, be jokiu durnu minciu apie vaistu mazinima, o va darbe kai nera veiklos ir pradedi gilintis i tai nejucia Nu nieko, tuoj sesija prasides, tai i darba mokslus temptis pradesiu ir cia nebebus jau laiko pries kompa atsisedus vegetuot

nu tas ir yra,visus vaistus slepiau ir buvau aukstai padejus,o tas tabletes buvau padejus skinutei,ir ji buvau pakankamai aukstai,tai siandien dukra prisistume maitinimo kedute ir pasieme ta skrinute,nu bet tikrai nemaciau,kad ji ja pasieme. guli leisgyve visa,veme 2 kartus.net negera dabar man yra,kad laiku nepamaciau.vaistai lorafen.
taip wiskute buvau isprievartauta....

Wiskute, aš suprantu, kad tavo situacija kiek kitokia nei mano sakykim. Vadinasi gal gyvensi su AD visą gyvenimą taip kaip žmonės gyvena su cukralige tarkim ir neturi jaustis, kad dėl to gyvenimas nepilnavertis Man turbūt reiktų perskaityti visas tavo žinutes nuo pradžios , nes kartais kai skaitau tavo pasisakymus juose tiek optimizmo, sveiko humoro, blaivaus požiūrio į situacijas, kad man kyla įtarimas, jog tu tikrai gali potencialiai atsisakyti AD kada nors, man net rodos, kad netolimoje ateityje Sakau toks įspūdis atsiranda kai skaitai tavo žinutes, jeigu tas optimizmas liejasi tikrai nuoširdžiai, gali tai nurašyti vien AD poveikiui, bet ar negalvoji, kad pati tavo asmenybė irgi turi būti labai stipri, turinti savyje stiprų potencialą teigiamiems pokyčiams
Papildyta:


Negraužk savęs labai taip, tu tikrai gera mama, pamatysi viskas bus dukrytei gerai.

Dėl išprievartavimo nieko nerašysiu, nes nežinau, ką pasakyt tiesą sakant Užjaučiu skambėtų banaliai kažkaip... Bandyk kabintis už savo psichoterapijos, yra dalykų su kuriais žmogui pačiam sunku susidoroti, gera gydytoja gali nukreipti tavo mintis teigiama linkme arba pamokyti, kaip tai padaryti

dar savo psichologei to nesakiau,bet reiks pasakyti,nes po to ir prasedejo mano ligos.
dukra veme jau 3k.net nezinau ar taip turi but,velturbut teks skambinti greitajei paklausti,nes ka isgeria ta isvemia

MamaInga, užkabinai labai aktualią man temą... Mečiau visus darbus ir sėdau rašyti. Nežinau, ką tau ir pasakyti. Kiek mane mato gydytojai, psichoterapeutė, jie net sako, keista, kad aš sergu. Net psichoterepeutė praėjusią savaitę man sako: keista ir gaila - labai aukštas intelektas, dėmesys, koncentracija ir pan. nesutrikusi, depresija, jei ji yra, tai tikrai negili... Sako, kad tikrai labai keista, kad psichika man neleidžia išnaudoti viso potencialo. Na, tiksliau leidžia, bet su didelėmis fizinėmis (čia, pabrėžiu, svarbiausia) pastangomis. Iš tikrųjų aš niekad nesijaučiau dvasios ligoniu, gal tik keletą kartų per šį pavasarį ir kelis kartus aną savaitę... Aš galiu atsisakyt AD, jei man jie būtų nuo nuotaikos, bet mano kūnas manęs neklauso - aš juk AD ir pradėjau gerti dėl to, kad nenorėdavau miego, o migdomieji nemigdydavo, kad pavargadavo galva, daugiau nieko man nebuvo, tiesiog šitų dalykų, kuriuos sukėlė trichineliozė ir Laimo liga viename, niekaip kitaip nepavyko išgydyti. MamaInga, aš net neturiu diagnozės ir net nežinau, kas man yra. Kartais būna panašu į depresiją, kartais tik PA, o kartais atsiranda ir generalizuoto nerimo epizodų. Bet vėlgi gydytojai kelia klausimą, ar visa tai man ne nuo Epšteino Baro viruso, ir psichiatras mano, kad pas mane negali būti vien, tarkim, psichinė liga, nes juk nuo to nekrenta leukocitai, o kai jų per mažai, irgi gali būti silpnumas. Na žodžiu.
MamaInga, aš tikrai nieko nevaidinu (nes keli klausimą, ar optimizmas liejasi tikrai nuoširdžiai), bet tiesiog esu bent kol kas pakankamai susitaikiusi su savo situacija ir nieko daugiau nenoriu, kad tik Seroxatas taptų mano draugas ir iš pradžių išnyktų PA, o visa kita jau nebebaisu

Aš esu labai labai valinga asmenybė, pereinu per ugnį ir vandenį, jei tik man reikia, ir kartais netgi priverčiu save kontroliuoti jausmus. Esu atsidirbusi save gerai. Nežinau, ar esu stipri asmenybė - man taip sako draugai, bet, kita vertus, kartais ta liga nelabai nori man leisti būti tokiai stipriai Jei nebūčiau buvusi stipri, aš tikrai nebūčiau baigusi studijų ir dar darbo susiradus tokioj būsenoj, kokios tikrai nelinkėčiau niekam...

MamaInga, užkabinai tą nekvestionuojamą klausimą, tai išsirašiau. Aš jau nieko net neklausiu, kas man yra, bandau to ieškot per psichoterapiją, rytoj dvi valandas vėl darysiu testus, nes reikia gi pagaliau suprast, kas su manimi atsitiko ir kaip iš to išlipti. Kad pasiekčiau tą utopiją apie kurią kalbėjom

Bet kuriuo atveju, labai ačiū tau už gerus žodžius. Aš tikrai kažkada išlipsiu ir tada jau tikrai galėsiu rašyt romaną jūs įsivaizduojat, aš išgėriau jau antrą dieną Seroxatą beveik be raminančių vaistų ir man nieko blogo nesidaro!!! Tai yra taip nerealu, kad jūs net neįsivaizduojat. Bijojau aš jo, kad vėl migdys ir būsiu priplėkusi, bet ne..

Papildyta:

Puma, nu šakės Taip nieko ir neveiki tam darbe? neįsivaizduoju tokio darbo bet kol mokaisi, labai labai gerai jis. Patikėk