Pirmoji meilė nerūdija

Bet jei tu buvai jam suteikus sansa taikytis,kol dar nebuvai netekejus, jis nepanoro taikytis. Kada negalejo atleist,o dabar gali.Kodel?Neklausei. Man tikrai baisu,kad tu nenudegtum, bet vistik nuspresti turesi pati, kad ir ka mes cia kalbetume ar patartume.

pritarsiu vienai is cia pasisakiusiu kad tai yra padydas...turejau ir as pirmaje meile maniau kad be jo gyventi negalesiu ,bet is jo puses buvo perzengta riba,as ji palikau...isvaziavau i uzzsieni kad butu lengviau ji pamirsti,o jei ir butu sunku ne taip nelgva sugrysti...uzsieni susipazinau su busimuoju vyru,pradejome kartu gyventi,vis dazniau gryzdavome i lietuva atostogu,ir kaip netycia gaunu buvusiojo sms kad kaip jis gailisi ir nori buti kartu...idomu kur jis buvo 2metus?iki tol kol nezinojo kad as gyvenu nauja gyvenima ir nelaukiu kol jis atleks,izulei skambino prase susitikti,bet as atsakiau kad neturiu apie ka sneket,nes musu puslapis jau uzverstas...po kiek laiko suzinojau kad laukiuosi,nusprendem su busimu vyru grysti i lietuva susituokti kad jau butumem tikra seima,gryzome susituokeme,ir kaip nekeista po 3savaiciu sulaukiu bendro draugo skambuciu:sveika,ka veiki iseik i kiema senai nesimatem,paplepesime...na ka iseinu ir ka jus manote ogi stovi mano pirmoji meile,prisipazinsiu kuna pervere sirpuliukai,bet islikau rami,pilvukas jau matesi jis man aiskino kaip jam gaila kad tas vaikutis ne jo kaip jis noretu kad visdar butumem kartu,as jam tiesei sviesei pasakiau ko tu sieki is sito susitikimo o jis sako kad vel butumem kartu.tuo metu net neatsisveikinus isejau...dar prabegus keliom savaitem gaunu i one.lt jo laiksu,kad ko as begu nuo jo ka mes padareme ne taip kad negalim buti kartu,nieko neatsakiau ir pabegus netrumpam laikui kai jau siom dienom tuiu gimdyti jis vel man raso kaip jauciuosi kaip nuotaikos pries gimdyma,atsakau viskas gerai...vel ramu tylu ir suneliui jau menesis velgi jis raso kad mazute apmastyk as tave taip myliu grysk pas mane tavo vaika mylesiu kaip savo,bet bukime optimistais,koks gali buti gyvenimas jei jau issiskyreme ir visos tos nuoskaudos lydi mus,galbut bus gerai savaite,dvi...bet grys tie patys laikai del ko mes issiskyreme o galbut ir blogesni...tad manau nieko is to gero nebus...as priemiau toki sprendima kad kas yra uzversta tas negrystama,linkiu priimti ir tau tavaji sprendima,bet turi gerai apmastyti ir viska ivertinti,nes tu jau nebeesi viena asmenybe esi atsakinga ir uz savo sunaus laime,o kas sake kad jus busite laimingi su ta meile...linkiu sekmes,papasakojau savo istorija tam kad galbut butu nuspresti savo kelia...

Aciu tau labai uz tavo istorija, ji tikrai intriguojanti ir priverte mane susimastyti.. Viskas cia labai panasiai tik tiek kad per ta laika kol nebuvau istekejusi, jis dirbo uzsienyje. Sake kad lyg nuo manes bego kad pamirstu bet vis nesugeba.. Is uzsienio grizo tada kai buvau ketvirta menesi nescia, prasidejo zinutes, laikuciai, atvaziavimai, bet viskas buvo taip paprastai kaip su kokiu broliu, pasikalbedavom apie viska, pajuokaudavom. Pries gimdant jam pasakiau kad turetumem maziau bendrauti (o to paprasiau todel kad kiekviena karta vis labiau apie ji galvoju), kad mums nederetu to daryti nes as turiu vyra, turesiu vaika.. Tada jis nutilo o man tos dienos buvo pragariskos kai vel jo nebemaciau, kai vel su juo nebebendravau.. Pagimdziau, po menesio JIS atvaziavo aplankyt manes ir mano berniuko. Nuo tada vel viskas prasidejo.. zinutes, laiskeliai, atvaziavimai.. O jis visai netoli manes gyvena. Kai sunui buvo 3men pasakiau kad nedera mums palaikyti rysiu, tada pradejo aiskintis kodel, uz ka ir tas pokalbis truko visa diena. Supratau kad jis del visko labai gailisi ir nori buti su manimi. As irgi noreciau. Bet susilaikau.. Jau daugiau kaip menesi nebendraujam. Stengiuosi neatsakyti i zinutes, neatsiliepti i skambucius, neiseit i lauka kai jis atvaziaves.. Blaskausi savyje. Neuzilgo vaziuosiu pas tevus i svedija menesiui laiko su leliuku. Manau kad tada budama toli nuo savo vyro ir nuo JO galesiu ramiai viska apmastyti. Tada tikiuosi grizusi po keliones tureti tvirta sprendima

geriau ir nepasakyciau. Nes pirma meile ir lieka pirma meile, ji visad sirdy

Nuo tada kai parasiau cia praejo menuo.. daug apmasciau. Dar daug reikes ka apmastyt - kaip gelbet seima, kaip leisti laisvalaikius su vyru, praturtinti buvima kartu. Nebenoriu greziotis atgal. Noriu normalios seimos, normaliu santykiu, daug daug vaikuciu ir dideles meiles

sveikinu, saunuole tu.

saunuole,sveikinu radus atsakyma

Sveika,

perskaiciau tavo istorija ir noriu pasveikinti apsisprendus zinau kad tai buvo labai sunkus sprendimas, bet mano manymu nuosirdus bandymas issaugoti seima yra teisingas pasirinkimas sekmes Tau ir tavo seimai

Mano manymu seima yra didziausia vertybe gyvenime,bet jei nera tarp tevu meiles vaikai tikrai nebus laimingi
Papildyta:

dideles sekmes

aciu Jums, merginos as irgi tikiuosi kad mano sprendimas teisingas. Pasistengsiu vel neabejot, eit tuo keliu kuriuo pasukau. jauciu kad bus nelengva bet tikiu kad galiu

Saunuole Sveikinu Tu tikrai gali tai iveikt ir iveiksi.Skemes ir grazaus gyvenimo tau ir tavo seimai, o mazyliui augt sveikam ir salia turet Mama ir Teti

Patiko tai, kad tikrai neverta tuščiai duoti dar vienos progos save skaudinti... Baigta ir negrištamai. Jei jau dingo jausmai, tai kaip jie vėl gali atsirasti? Tokiose situacijose reik turėti savigarbos sau pačiai...

O JŪS tai gan tvirtai atsilaikote...