Kai mes, Moterys, paliekam vyrus..

As manau, kad medinis norejo paklaust kad del to kaltas kad as buvau tokia akla, tokia naivi ir tokia pasitikinti. As kalta. As..

Labai gerai. Dabar reikėtų, kad jūs pati tai suprastumėt.
Tai padės jums susitaikyti su situacija ir ateityje išvengti panašių dalykų.

Savos klaidos pacios geriausios mokytojos jokie patarimai ar pavyzdziai taip nepadeda,kaip tai kad mes patys klystam ir mokomes is to... svarbiausia tame -ismokti..jei ne-klaidos kartosis ir kartosis tol kol ismoksim vistiek...nors yra zmoniu kurie tas pacias klaidas iki mirties kartoja ir vistiek nesupranta kodel jiems taip nepasiseke ...

gerai kad nenusileidot grasinimams,gasdinimams kazkokiems...vyrukas griebiasi pacio slyksciausio budo,net nesusimastydamas kaip visas sis cirkinimasis kasdien jam visiskai nebe i nauda...

Kaip miegojot??

Bet tos klaidos tokios skaudzios, itakoja visai gyvenimo tolimesnei eigai Ju nebedarysiu, bet bus vaikutis, kuris neaugs salia tevo. O as to zmogaus negalesiu visiskai nusikratyti nes tai vaiko tevas...

Jau visa savaite labai blogai miegu, visokie kosmarai neaplenkia. Vaikutis visa savaite budineja naktimis, nors anksciau ismiegodavo visa nakti neatsikeles.. Dar tos zmoniu kalbos apie mane.. As dar vis laikausi, bet jau sirdis ir rankos virpa..
Kai prasydavau skirtis anksciau, vyras puldavo i nevilti, diena dvi nekreipdavau bet poto suminkstedavau. O dabar jau dvi savaites nereaguoju i vyro emocijas jam matant.. Kai isvaziuoja net nesuku galvos del jo.. Gal as tikrai saltakrauje

Klaidos skaudzios,nes jos savos.. o kad vaikas augs be tevo-cia truputi iskreipta ir perdeta... niekur tas tevas nedings,nebent pats panores to...o be to ne tik biologinis tevas,gali buti jusu sunui nustabiu teciu aisku cia jau ateitis..

Nemanau,kad jus saltakrauje...manau tik tai,kad greitu laiku jei vyras ir toliau taip elgsis-pradesite ne tik nepergyventi,bet ir slykstetis tuom zmogum

nu ne...turėjau panašu draugą...ir rovėsi ant chebrų kad sumuštu,paskui su akim iškritusia beveik,ir tipo sulaužytais šonkauliais tikėjosi,kad pasigailėsiu ir nesiskirsiu,bet aš sužinojusi jo toki poelgi atvežiau jo šmutkelas,ir adios...po valandos jis jau i darba ėjo ėjo prie dūrų ,prašėsi,neleisdavau,yra net miegojes,vat toks idoitas pasirodė kai skirtis teko,o šeip atrodo neblogas buvo,mylėjo,bet kad pastebėjau kad labai rūpi ,tai ir išsiskyrė keliai.Laikykis mergyt,kitakart ir virve paduok tokiam durniui...

Man jau dabar slykstu.. Visada pasirupindavau kad pries kur nors iseidamas plaukus susitvarkytu, pasikvepintu, o dabar kai persikrauste jis man pasidare slykstus. Apsileides.. Be manes jis kaip be ranku. Sita iskart pastebejau... Dar man girdint suneliui pasakoja kaip nieko nevalgo.. Kaip isgyvena del musu abieju..
Absurdas
Papildyta:


As jam taip ir pasakiau, kad kai ruosis kartis as jam virve paduosiu..

Manasis buvo tikras pestukas, dabar prisiminus kiek teko isgyvent savo akimis matant tas mustynes kurias pats isprovokuodavo.. Jis gan stiprus jautesi, na toks ir buvo. Todel jis ir mane fiziskai priremdavo jei as noredavau iseit be jo sutikimo kur nors.. Duok kur nori, ranka nulus nuo to kieto kuno.. Bet karta nepaskaiciavo zingsniu ir judesiu ir kliuvo jam per skaudziausias vietas. Gulejo ligoninej. Lyg viskas buvo baigta bet poto vel.. As is tikruju bijojau kad man ar mano draugams ko nors ziauraus nepadarytu, vis taikydavausi su juo. Poto jis aprimo, maziau gere, maziau musesi ir mano tevai pasieme sese isvaziavo i svedija gyventi o as likau viena, likau del studiju, kurias norejau pabaigt ir susuko taip galva kad nunesem pareiskimus tuoktis ir greitai susituokem.. Nieks nezinojo, tik jo ir musu tevai.. Visi kiti tik po kazkurio laiko.. Tada jau nutuokiau kad padariau didele klaida.. Maniau atsiradus maziukui jis pasikeis, taps seimyniskas, mane gerbs, myles, bet gavosi taip kad jis tapo "labai seimyniskas". Jo pareiga - saugoti mane nuo visu draugu. Nuo veiklos.. Negaliu sakyti, kad maziukas buvo klaida. As nesigailiu kad turiu nuostabu kudiki, man tik gaila kad as nebegaliu buti su kudikio tevu..

o as kolkas vyrui nedrystu to pasakyti.. bet kasdien vis stipriau isitikinusi, kad tai ne tas zmogus...

as taip pat noriu paprasyti: kaip pradeti pokalbi??? as jam sakau, kad nepatinka man tas ir anas, bet jis ziuri i mane, kaip i

nesupyk, UgDo*Wow, bet nenoriu kartotis, radau Jusu tema... ir prisipazinsiu, neskaiciau iki galo

Miela j-vita, matau kad jus turite du vaikucius, antrasis dar visai mazas, gal tai krize jusu santykiuose, kuria dar galima isgelbeti. Ar jau seniai sitaip galvoji? Ir keodel taip galvoji kad nebe tas?

esme, kad mano vyresnele nuo mano 1 vyro, o jaunelis, nuo sio.... ir apie tai galvoju tikrai neseniai... bet kad va KATIK BANDZIAU APIE PROBELMAS KALBETI, O JIS JU NEMATO apsisuka, ir nekalba o man tas nepriimtina.. anksciau gak buciau kitaip galvojusi, o dabar - (ex ismoke issikalbeti) - negaliu ... gaila ne kiek vaiku, kiek savo gyvenimo.. vaikai isauga, vaikus Jis myli... bet as pati noriu laimingai gyventi, nes esu pakankamai jauna

nesuprantu jusu: vienas vaikas nuo vieno, antras - nuo kito ir jau einama prie trecio....ir po viso sito, sakote, kad vyrai kalti, bet man atrodo, kad jus pacios kaltos, jei nezinote pacios ko norite, tikriau sakant princo ant balto zirgo-savo svajonese gyvenate, kurios yra tik jusu fantazijos vaisius. Nusileiskite ant zemes viena karta