[quote author=kadama Bet niekam nepatarciau antro gimdyti, kai pirmagimis issiruosia i pirma klase - mokslai tikrai nukencia. Ne todel, kad vyresnelis nenori mokytis, o todel, kad brolis(sese) daug idomiau.
Mane asmeniskai siek tiek grauzia sazine...
oi, o aš kaip tik panuoju tokį skirtumą :o?
nuoširdžiai sakau: manajai buvo per daug naujoviu vienam rudeniu. Pradejo eiti i mokykla.... namu darbeliai. Juos reik padeti paruosti. Rugsejis, spalis buvo ramus- bet kuriuo monentu mama padeda, o ir paklausia ar nepamirsai susideti piestuku, sasiuviniu i krepsi..... Bet kai gime maziai nebebuvo jegu jos rimtai priziureti. O per pora menesiu igudziai -nesuformuoja... Gal kam ir pasitaiko, kad darzelis ir pirmoji klase panasu, bet pas mus tikrai skyresi Nebent vaikas nuo gimimo pareigingumo isikunijimas ar siaip labai virkus, gudrus....
Is kitos puses tikrai saunu, kai ir didele ir mazi kartu duksta:), o apie pagalba mamai net nekalbu !
Bet niekam nepatarciau antro gimdyti, kai pirmagimis issiruosia i pirma klase - mokslai tikrai nukencia. Ne todel, kad vyresnelis nenori mokytis, o todel, kad brolis(sese) daug idomiau. Mane asmeniskai siek tiek grauzia sazine...
na, va, o Čereškienė (iš Telebimbam, turinti 3 atžalas) vienam interviu pasakė, kad mažylį vyresniesiems skaito lyg dovaną : hm...įdomu...aš irgi labiau taip manau, maniškėms taip viskas įdomu, ir laisvės turės daugiau, ir žinių apie vaikelio auginimą, rūpinimąsi juo...gal taps atsakingesnės...
na, va, o Čereškienė (iš Telebimbam, turinti 3 atžalas) vienam interviu pasakė, kad mažylį vyresniesiems skaito lyg dovaną :
hm...įdomu...aš irgi labiau taip manau, maniškėms taip viskas įdomu, ir laisvės turės daugiau, ir žinių apie vaikelio auginimą, rūpinimąsi juo...gal taps atsakingesnės...
Musų vyresnėliui buvo nepilnai 1,6m, kai gimė mažutė. Prieš tai su vyru svarstėm, kokį tarpą reiktų daryti ir, kadangi pirmojo labai ilgai ir kantriai laukėme, nusprendėme, jeigu gausis, vienu vargu išauginti du. Aš pati turiu metais jaunesni broli. Nors vaikystėje baisiai pešdavomis, dabar puikiai sutariame.
Manau, kad vaikams bus be galo gerai (labai labai to norėčiau), bet man jau stogas važiuoja. Vyresnelis be galo judrus, tai nespeju paskui ji, o mažėlė rami, tai ir sėdi kamputyje. Bet jau kaip vienas kitą myli!!!
O trečiąjį planuočiau keletą mėnesių iki vyresnėliui pradedant eiti i mokyklą, kad spėtų apsiprasti, o aš galėčiau pasitikti jį grįžtantį iš pirmųjų pamokų.
Manau, kad vaikams bus be galo gerai (labai labai to norėčiau), bet man jau stogas važiuoja. Vyresnelis be galo judrus, tai nespeju paskui ji, o mažėlė rami, tai ir sėdi kamputyje. Bet jau kaip vienas kitą myli!!!
O trečiąjį planuočiau keletą mėnesių iki vyresnėliui pradedant eiti i mokyklą, kad spėtų apsiprasti, o aš galėčiau pasitikti jį grįžtantį iš pirmųjų pamokų.
Tarp mūsų su seserim skirtumas 1,8 mėn. Prisimenu, kad būdamos mažos baisiai pešdavomės, nors būdavo ir gerų akimirkų. Visiškai pritariu Vikšreliui, kad tarp vaikučių turėtų būti 3-4 metų skirtumas. Pirmas jau bus paaugęs ir supras, kad atsiradus mažiukui, reikia skirti ir jam dėmesio, o kai pametinukai, tai jie kaip konkurentai. Kai tarp vaikų didesnis laiko skirtumas, t.y. kokie 6-8 metai, tai vyresnėliui, jau neberūpi, kad čia kažkoks murzius aplinkui trinasi, pažiūrėti mamai paprašius jis galės, bet ne daugiau. O mažiukas jausis, kad auga visai kitame pasaulyje, t.y., kad sesė ar brolio kaip ir neturi.
Labai geras straipsnelis apie vaikų amžiaus skirtumą yra parašytas šio mėnesio žurnale "Tavo vaikas".
Labai geras straipsnelis apie vaikų amžiaus skirtumą yra parašytas šio mėnesio žurnale "Tavo vaikas".
;D na nezinau ar vaikai nieko bendro netures Maniskes puikiai sutaria . Ir vyresnioji puikiai mokosi ,nors ir mazoji buvo Nieko nera neimanomo ,vaikai auga jausdami pareiga kad ne vienas esa Dabar labai gerai sutaria ,mazoji tikrai stipriau tobuleja nei budama viena . O vyresniajai patinka padet ,knygas skaito ,abipuse nauda :)Mazoji jau 2 metu pazinojo skaicius iki 10 ,raides . Puikiai risliai sneka ,ir nemanau kad vyresneles mokslai nuo to nukentejo Ji gi visada nebuna kartu ,pamokom atskiras laikas Baige pirma klase budama pirmune ,nemanau ar kas keistusi jei seses nebutu ,tik daugiau atsakingumo ,kad knygeles kartais ir paciai pasitikrint reik ,kad sasiuvinukus irgi :)Saunu bet koks skirtumas ,o jei vaikas 3 ar 4 jokio skirtumo nera ,jie jau ne konkurentai
Maniskes puikiai sutaria . Ir vyresnioji puikiai mokosi ,nors ir mazoji buvo Nieko nera neimanomo ,vaikai auga jausdami pareiga kad ne vienas esa Dabar labai gerai sutaria ,mazoji tikrai stipriau tobuleja nei budama viena . O vyresniajai patinka padet ,knygas skaito ,abipuse nauda :)Mazoji jau 2 metu pazinojo skaicius iki 10 ,raides . Puikiai risliai sneka ,ir nemanau kad vyresneles mokslai nuo to nukentejo Ji gi visada nebuna kartu ,pamokom atskiras laikas Baige pirma klase budama pirmune ,nemanau ar kas keistusi jei seses nebutu ,tik daugiau atsakingumo ,kad knygeles kartais ir paciai pasitikrint reik ,kad sasiuvinukus irgi :)Saunu bet koks skirtumas ,o jei vaikas 3 ar 4 jokio skirtumo nera ,jie jau ne konkurentai
tarp mano vaiku 11 metuskirtumas. Tai pagrindinis privalumas yra tas, kad didysis man kartais padeda, paziuri mazaja. Be to, mes nesusidureme su vyresnelio pavydu, atsiradus mazajai seimos narei. O daugiau privalumu ner. As labiau buciau norejusi, kad tarp vaiku butu ne didesnis, nei triju metu skirtumas. Bet kadangi as pati vaiku neplanavau, tai jie patys sugalvojo tokiu skirtumu gimt. Gal jie taip buvo susitare ??? ;D
Tai mano svajone ! Taip kaip ir MAMA2T tureti pirmus pametinukus, o po didesnio laiko tarpo ir vel - pametinukus. Ach, svajones, svajones... 
Pastebėjau, kad visoms geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų toks, koks yra.
Aš pati turėjau du vyresnius brolius - 4 ir 6metais. Pliekdavomės žiauriai, bet ir draugaudavom juodai. Apgindavo mane nuo visų kiemo bernų, į kiną lėkdavau jei ne su vienu tai su kitu. O ir dabar santykiai super.
Tarp mano vaikų 7m skirtumas. Bent jau kol kas galvoju, kad geriau būt negali. Jokio pavydo, Vienas kito nesimatę bent kelias valandas pasiilgsta, abu žaidžia. Galų gale niekas nemoka mažosios prajuokint taip kaip brolis [smiley=smiley1.gif].
Aš pati turėjau du vyresnius brolius - 4 ir 6metais. Pliekdavomės žiauriai, bet ir draugaudavom juodai. Apgindavo mane nuo visų kiemo bernų, į kiną lėkdavau jei ne su vienu tai su kitu. O ir dabar santykiai super.
Tarp mano vaikų 7m skirtumas. Bent jau kol kas galvoju, kad geriau būt negali. Jokio pavydo, Vienas kito nesimatę bent kelias valandas pasiilgsta, abu žaidžia. Galų gale niekas nemoka mažosios prajuokint taip kaip brolis [smiley=smiley1.gif].
Na ka as galiu pasakyti :-/ tarp manes ir mano sese 1,5 m skirtumas, tarp manes ir brolio 7m skirtumas, tarp manes ir dar vieno brolio 17m skirtumas ;D Va jums visi "dydziai". Su sese daug pesemes ir kariavom, kol tapom liabai geros drauges ;D Pirmas broliukas buvo "beby bornas" kuris paragavo ir "sesiu auklejimo" (kol tevu nebudavo), o stai pagranduka mama "iskepe" man bebaiginejant mokykla-buvo gera pamoka pries gyvenimo mokyklos pradzia ;D Dabar pagrandukas geriausiai sstaria su manimi-vyresnele, nes jo manymu, tik as viena ji tinkamai suprantu ;D
Tarp maniskiu skirtumas 1,9 m. Planavom, kad bus didesnis, bet gavosi sitaip 
Is pradziu man buvo baisu, atrode, sitas dar toks maziukas, jam dar tiek meiles, demesio reikia, o va dar vienas. Bet kai mazoji gime, viskas kazkaip taip lengvai ir gerai ejosi, kad dabar dziaugiuosi ir neatsidziaugiu.
Pirmiausia, didysis neatsimena saves be seses, tai nera jokio pavydo, kad uzeme jo vieta. Aisku, ir mes labai stengemes, ypac tetis, kad jam demesio pirmais menesiais nepritruktu.
O dabar kai ir mazoji paaugo, jau 1 m., tai jie tokie draugai pasidare. Vyresnysis eina i darzeli, tai per diena vienas kito baisiausiai pasiilgsta, zaidzia kartu, krykstauja. Zinoma, buna, kad ir pasipesa kaip visi vaikai, bet l.greit ir susitaiko.
Man sunu viena buvo sunkiau auginti, negu dabar abu.
Is pradziu man buvo baisu, atrode, sitas dar toks maziukas, jam dar tiek meiles, demesio reikia, o va dar vienas. Bet kai mazoji gime, viskas kazkaip taip lengvai ir gerai ejosi, kad dabar dziaugiuosi ir neatsidziaugiu.
Pirmiausia, didysis neatsimena saves be seses, tai nera jokio pavydo, kad uzeme jo vieta. Aisku, ir mes labai stengemes, ypac tetis, kad jam demesio pirmais menesiais nepritruktu.
O dabar kai ir mazoji paaugo, jau 1 m., tai jie tokie draugai pasidare. Vyresnysis eina i darzeli, tai per diena vienas kito baisiausiai pasiilgsta, zaidzia kartu, krykstauja. Zinoma, buna, kad ir pasipesa kaip visi vaikai, bet l.greit ir susitaiko.
Man sunu viena buvo sunkiau auginti, negu dabar abu.
dvynukus, pametinukus augint turbūt sunkiausia, o kai amžiaus skirtumas didesnis -tėveliams gal lengviau (aš kol kas dar negaliu to lygint, nes tik pametinukes auginu 
)
)
