Mano vyro ir jo sesers amziaus skirtumas- metai ir 7 menesiai, taciau pavydas, bent jau pirmaisiais metais, kaip suprantu, buvo nezmoniskas: nuo vazu dauzymo, iki savaites amziaus sesutes galvos spardymo .. Ir viskas tik todel, kad atsiradus antrajam, visas tevu, seneliu ar kitu giminiu demesys skiriamas tik jam, o vyresnelis pamirstamas.. Taigi, manau, skirtumas nesvarbus, svarbu tevu poziuris. Jei tarp mazojo maitinimu ir kitu butinu proceduru rasi laiko ir vyresneliui, pavydo nebus, kad ir koks vaiku amziaus skirtumas.

As antraji taipogi planuociau po 2-3 metu, taciau draugas apie natra vaika kol kas ne pagalvot neleidzia .. " -Isprotesiu", - sako ..

Nuo charakterių. Skirtumas bendravimui įtakos neturi, mano nuomone. Mes taip sakom, nes kažkas kažkada pasakė. Juk žmogus individualus, jo nuomonė, požiūriai visada skirsis nuo kito. Kiek yra žmonių, kurie būdami visiškai skirtingi, o sutaria puikiai. Mes su viena šeima bendraujam nuostabiai, nors kiti apie juos nekokios nuomonės. Tačiau aš nematau juose to blogio, kokį kiti mato. Ką aš laikau normaliu dalyku, kitiems tas gali atrodyti nenormalu. Ir atvirkščiai.
Taigi, tegul vaikai gimsta tada, kai jiems patogiau. O mes, tėvai, prisitaikysim. Juk visi prisitai ir išgyvena.