| QUOTE (Nerutė @ 2004 01 19, 05:34) |
Tarp mano berniokų skirtumas 1m3mėn.  Kaip norėjom taip ir turim. Labai jau greit augo pirmasis, norėjosi greit antro. tai ir turim. Dabar dičkiui bus greit 3m, mažiui 1m.9mėn. Lengva nebuvo, bet ir ne taip sunku, kad būtų pasaulio pabaiga. Kaip ir kiekvienoj šeimoj, vaikai čia bučiuojasi, čia mušasi.   Bet draugauti irgi draugauja. Tikiuosi bus ir ateity draugai. Varinės abu pas mergas  Ka da nors norėtųsi ir dukrytės. Bet va kaip ją padaryti???? Štai kur klausimas!  Savi pliusai, kai tarp vaikų didesnis skirtumas, bet man atrodo, kad tada neaišku kas ar tėvai, ar jų vargšas vyresnėlis per anksti tėveliu ar mamyte patampa.  Kiekvienas pasirenka sau priimtinesnį variantą. Kaip yra, taip ir gerai.  |
Nu dabar tu man papasakok, kokius sunkumus teko isgyventi pirmaisiais menesiais, kai antrasis gime? Tarp mano leliu bus lygiai toks pats skirtumas, kaip ir tarp taviskiu, na nebent sunelis sumanys gimti anksciau
Gal kokiu patarimu man turi 
?
tarp maniškių irgi 1,2m. skirtumas , dabar sunku kažką ypatingo išskirti, geriau klausk ko tai konkrečiai , esant tam tikroms aplinkybėms, moki-nemoki įpranti suktis kaip vėjas , be to, nemažai parašyta : http://supermama.com...?showtopic=2458
, dabar sunku kažką ypatingo išskirti, geriau klausk ko tai konkrečiai , esant tam tikroms aplinkybėms, moki-nemoki įpranti suktis kaip vėjas , be to, nemažai parašyta : http://supermama.com...?showtopic=2458
Iš tiesų taiip ir yra. Išmoki suktis taip kaip reikia, ir viską suspėji. Sunkoka būdavo kai reikdavo mažajį maitini. Tuo metu dičkis būtinai pasiprašydavo opapa. Tai gudraudavau. Dažniausiai tai būdavo teletabių vaizdajuostė, kuri veikdavo kaip hipnozės seansas. Paskui kažkaip įprato sakydavo "niam niam papa" ir viskas buvo aišku. Sudėtinga buvo laukan su abiem išeit. Nes didysis tokio amžiaus buvo, kad jam nepasakysi neatsitraukt nuo tavęs. Išeini laukan o jis ir pasileidžia į visas keturias puses. Galiausiai supykdavau, kad nesiseka ir keliaudavom namo. Laukdavom tėčio, ir iš kart jam tik parėjus čiupdavom 2 vežimus ir pasivaikščiot. Visa kita man atrodė, ar bent jau dabar atrodo, įmanoma susidėliot taip, kad suspėtum. Lengva aišku nėra, bet įmanoma. Šiaip aš tai visada sveikinu tokius sprendimus. Vaikams reikalinga vaikiška kompanija namuose, o ne močiučių būrys.
Iš tiesų gal turi kokių konkrečių klausimų???? Mūsų kaip matai daug - pasidalinsim patirtimi.
Tai gudraudavau. Dažniausiai tai būdavo teletabių vaizdajuostė, kuri veikdavo kaip hipnozės seansas. Paskui kažkaip įprato sakydavo "niam niam papa" ir viskas buvo aišku. Sudėtinga buvo laukan su abiem išeit. Nes didysis tokio amžiaus buvo, kad jam nepasakysi neatsitraukt nuo tavęs. Išeini laukan o jis ir pasileidžia į visas keturias puses. Galiausiai supykdavau, kad nesiseka ir keliaudavom namo. Laukdavom tėčio, ir iš kart jam tik parėjus čiupdavom 2 vežimus ir pasivaikščiot. Visa kita man atrodė, ar bent jau dabar atrodo, įmanoma susidėliot taip, kad suspėtum. Lengva aišku nėra, bet įmanoma. Šiaip aš tai visada sveikinu tokius sprendimus. Vaikams reikalinga vaikiška kompanija namuose, o ne močiučių būrys. Iš tiesų gal turi kokių konkrečių klausimų???? Mūsų kaip matai daug - pasidalinsim patirtimi.
Tarp mus vaiku skirtumas 7 metai. Nezinau tai gerai ar negerai, bet mamai tai tikrai neblogai. Nesakau, kad visai sunkumu nera. Va mazasis valgo, o didzioji nori, kad pamokas padeciau ruosti ar irgi valgyt uzsimano, aisku, nukencia ji daugiau, bet broli tai labai myli, nusileidzia jam, zaidzia, saugo net neprasoma, o ir brolis kai pamato sese, tai sypsenele nedingsta, net verkti pradeda, jei nepaima. Nezinau kaip bus toliau, bet manau, kad mustis ir pyktis tai neteks, nes per didelis skirtumas. Na, nebent suaugę maziau bendraus del to. Taciau pazistu zmoniu, tarp kuriu sesiu ir broliu toks pat ir didesnis skirtumas, ir jie geriausi draugai. Taciau is ju teko girdeti, kad tik dabar tapo draugais, kai suaugo, vaikysteje buvo kitaip.
Na, paziuresim kaip bus toliau, vistiek nieko nepakeisi......
Na, paziuresim kaip bus toliau, vistiek nieko nepakeisi......
Nemanau, kad net vienturtis vaikas yra kuom nors nuskriaustas..Pati tokia esu, ir jokio dikomforto nekada nejauciau..Juolab nemanau, kad vaikui bus blogai, jeigu skirtumas bus didelis..Vat, jeigu tas skirtumas labai mazas, tai kur kas didesne problemu tikimybe-visu pirma tevams
| QUOTE (svetima @ 2004 01 26, 04:04) |
| Vat, jeigu tas skirtumas labai mazas, tai kur kas didesne problemu tikimybe-visu pirma tevams |
ei, jau tu dabar cia pries nescia antro leliaus besilaukiancia mama eini
Ir skirtumas tarp vaiku bus labai mazas Uz hormonu prasiliejima shiame forume neatsakau
| QUOTE (vilko_puse @ 2004 01 26, 09:38) |
| o man pametinukai asocijuojasi su amzinu nestumu. |
Man irgi
Tik skirtumas toks, kad mano mergiote nuo 3menesiu miega per nakti ramiausiai be pabudimu ir nesedi papo isikandus. Super savarankiska, su manim net pietu miego nemiega, akd ir kaip noreciau
Mano nuomone geriau mazas skirtumas(2-3 metai).Vaikams taip geriau ir tevams.Pavargsti augindama du mazylius,bet veliau labai lengva.
| QUOTE (roma @ 2004 03 16, 11:08) |
| Pavargsti augindama du mazylius,bet veliau labai lengva. |
psichologai toki pasakyma visiems kartotu ir sakytu: tevu poziuris - is esmes blogas.
"vienu vargu isvargti". jei jau toooooks vargas vaikus auginti - ko gimdyti is viso??? reikia keisti poziuri ir ne "vargti" vaikus auginant , o dziaugtis. reikia atsidziaugti , ismyluoti, visa meile ir rupesti skirti, geriausias emocijas vaikui, o ne traktuoti ji kaip varginanti subjekta.
todel manau, kol vaikas yra vaikas -(, na visi vaikai skirtingi - vieni kol pradeda i mokykla eiti, kiti kiek anksciau pareikalauja savarankiskumo reikalaujantis demesio) reikia juo ir dziaugtis. o kai jis paauga-gimdom dar viena dziaugsmeli.
Ach kaip as dziaugiuosi, kad dar yra moteru, kurios ruosiasi ne po viena vaika tureti ir net pametinuku nori!! O as jau galvojau, kad beda ant Lietuvos, nes mano rato panos vadovaujasi principu, jei kaip nors viena isstenesim, tai gerai.
As esu isitikinusi, kad geriausias metu skirtumas 3-4 metai. Nieko nera blogiau uz vienturteli, o, anot psichologu, jei tarp vaiku metu skirtumas yra 8 ir daugiau metu, tai vyresnysis ir yra vienturtis.
As esu isitikinusi, kad geriausias metu skirtumas 3-4 metai. Nieko nera blogiau uz vienturteli, o, anot psichologu, jei tarp vaiku metu skirtumas yra 8 ir daugiau metu, tai vyresnysis ir yra vienturtis.
| QUOTE (Sara @ 2004 03 16, 11:15) |
| psichologai toki pasakyma visiems kartotu ir sakytu: tevu poziuris - is esmes blogas. "vienu vargu isvargti". jei jau toooooks vargas vaikus auginti - ko gimdyti is viso??? reikia keisti poziuri ir ne "vargti" vaikus auginant , o dziaugtis. reikia atsidziaugti , ismyluoti, visa meile ir rupesti skirti, geriausias emocijas vaikui, o ne traktuoti ji kaip varginanti subjekta. todel manau, kol vaikas yra vaikas -(, na visi vaikai skirtingi - vieni kol pradeda i mokykla eiti, kiti kiek anksciau pareikalauja savarankiskumo reikalaujantis demesio) reikia juo ir dziaugtis. o kai jis paauga-gimdom dar viena dziaugsmeli. |
na as kaip pametinuku mama galiu pasakyti kad pas mus vaikiukai gime pameciui ne tam kad vienu kartu isvargti, otiesiog mumi buvo per lengva su vienu
Jis toks ramus toks geras taip greit augo, kad ir vel norejosi mazulio, taip ir atsitiko, ir ismyluoti isbuciuoti ir toli grazu ne atvargti. Daug kam ir viena auginti ohoho kaip sunku. Viskas priklauso nuo poziurio, ir noro tureti vaikiuku. Vat as tai labai pasvajoju ir apie trecia , tai va tas treciukas gali ir but veliau kaip vienturtis, bet tikesimes taip nebus. (gal pavyks dvynukai ) Nors tiesos siokios tokios tame pasakyme yra, kol tu esi tame leliuku auginimo etape, ir jauti kad nori ir gali, tai taip ir reik daryt, nes paskui vel paragavus tos kitokios laisves, sunkoka ryztis grizt atgalios, kaip gerai ten bebutu buve. Bent jau as taip manau, nes noret noriu, bet ne dabar. 
Nerute neshiurpink mamu Pagalvos, kad kokia tais super-moteris esi Juokauju...
Shaunuole! Man patinka tokios mamos
neshiurpink mamu Pagalvos, kad kokia tais super-moteris esi Juokauju...Shaunuole! Man patinka tokios mamos
