Koks geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų???

aišku, kiekvienoje šeimoje skirtingai. Pas mane su broliu skirtumas yra 8 m, tai galiu pasakyti, kad bendros kalbos nelabai randame ir tai labai apsunkina mūsų bendravimą...
Papildyta:
Dar nepridūriau, kad tarp maniškių skirtumas bus 1m 9mėn. Taip planavom ne dėl to, kad būtų mažas skirtumas ir galėtų kartu žaisti, o dėl to, kad patys vienu metu užsiaugintume 2 vakus. Kaip sakoma 'ant tų pačių sauskelnių'

Tarp musu vaiku skirtumas 5 metai, manau didesnio ir nereiketu.

Man visada atrode, kad jei tureciau pametinukus - isproteciau:) Todel labai gerbiu mamytes, kurios augina kelis mazus vaikus is eiles. Buvau prisiskaiciusi literaturos, kad kuo mazesnis tarp vaiku skirtumas tuo geriau, o jei didesnis nei 5 m. tai jau isvis negerai. Taciau mano vaikus skiria 6 m. ir man tai tobulas skirtumas. As galiu dziaugtis turedama savo protinga "didele" dukra ir "maziuka" leliuka (kuris realiai yra 7 m ) . O pagal mano patirti vaikai net ir pametinukai budami nebutinai taps draugais. Manau kad vyresnis pametinukas labai nuskriaudziamas, nebent gauna is kito suaugusiojo daug demesio - tecio, mociutes ar auklytes.

Savų vaikų neturiu, tačiau esu iš 6 vaikų šeimos. tarp manęs ir vyriausios sesės 10 metų skirtumas. Toliau eina vienas brolis - 9 metais vyresnis, kitas 8- metais vyresnis, trečias 2,5 metų vyresnis, o sese 10 metų jaunesnė. su vyriausiais 3 niekada nesipykome. O va su broliu tekdavo ir iki muštynių, užtat dabar gražiai sutariame.

Tarp mano berniuku skirtumas 5 metai, kuo puikiausiai sutaria manau, didesnio ir nereiketu

Tarp manes ir brolio 10 metų skirtumas.Manau per didelis.Pešames mes labai

Tarp drauges vaiku skirtumas 21 metas... ir nieko... gyvena ,bet jau drauge tuo tai laaaabai patenkinta
O tarp maniskiu 8 ... irgi visai gerai

Nuo tada, kai supratau iš kur atsiranda vaikai, nutariau, kad turėsiu pametinukus Vieną jau turiu, sūnui dabar 5mėn, ruošiamės su vyru antram Tikėkimės bus mergaitė Prisiskaičiau, kad su antru sunkiau pastoti, esu psichologiškai pasiruošusi, jei kartais neišeitų, tačiau labai NORIU antro vaiko. Džiaugiuosi, kad vyras mane palaiko.

Randame nemažai pliusų- visų pirma dėl pačių vaikų... Kai yra bendri interesai ir gyventi smagiau. Turiu pavyzdį, vyro sesers šeima. Berniukui dabar 2metai, mergaitei 8 metai. Visiškai nesuderinami. Vieną kartą likau su savo sūnum ir jais dviem, tai maniau išprotėsiu... Didžioji eina sau knygas skaityti, lipa į antrą aukštą, kur mažajam negalima, tas rėkia, maniškis irgi be dėmesio paliktas pyksta. Siaubelis Kartu gyvename su sesers šeima, tai tenka girdėti vien rėkimus... Kartu išvis nežaidžia, nes kaip didžioji sako: "man neįdomūs leliukiški žaidimai" O kartais pastebiu, kad didžioji pradeda vaidinti "mamos" vaidmenį: "jaunuoli, negalima; Blogas vaikas" ir pan. Kažkada skaičiau, kad šeimoje mama turi būti viena, nors dažnai vyresnėliams yra primetama auklių pareiga: "Tu didesnė, prižiūrėk brolį, būk protingesnė, tu atsakinga". Tai kenkia abiem vaikams, ima nesutarti, vyresnioji dar per maža būti už "kažką" atsakinga. Gi brolis ir sesuo, broliai ar seserys turi eiti iš vien, žengti viena koja.

Aš tikiu, kad nebus lengva... Vienas tik vaikščiot pradėjęs, kitas dar kūdikėlis... Bet aš esu nusiteikus, kad man su vyru pavyks

Vietoj dviejų metų dekretinių, išbūsiu tris metus, ir paskui galėsiu kibti į darbus, siekti karjeros. Esu pakankamai jauna, spali bus tik 24 metai, tai manau dar esu perspektyvi darbo rinkoje... O ir darbinė patirtis nebus tokia sena, praeis tik 3 metai.

Vieno vaiko tikrai nenoriu, o dabar gryzt i darbą, paskui vėl pastoti ir vėl dekretinės... Nesinori.
Beje, gi reikia kada ir dėl savęs pagyventi... Jei tarp vaikų 8 metų skirtumas, jauniausias užauga, kai tau jau apie 55 metų... Manau, kuo ansčiau tuo geriau. jei viskas bus, kaip planuoju, vaikai sulauks pilnametystės man bus apie 45 metus (mano tėveliai panašaus amžiaus buvo, kai mes jau tapome savarankiški, mokėmės dirbome). Mano tėvai man gyvas pavyzdys, dabar siautėja mus užauginę, priklauso baikerių klubui, daug keliauja, savaitgalį labai retai rasi juos namuose. Praeitą savaitgalį atšokome jų sidabrines vestuves, buvo didelis balius ir jie nenuobodžiaudami atrodo kaip jaunavedžiai, tokie pat laimingi, susikibę už rankučių vaikšto Dabar anūkas atsirado, tai šiek tiek įneša įvairovės jų gyvenime.

Tik giliai širdyje turiu ir keletą baimių.. Kas turite pametinukus gal galite PATARTI? Kaip jaučiatės nėštumo laikotarpiu? Ar nešiodavote savo vaiką kaip įprastai? Mano dabar jau sveria 9kg, sunkokas, tai nzn kaip reikės pasisaugoti. Gal žinote kaip palengvinti buitį, turint pametinukus?

Galvoju kai nėščia būsiu, eiti su savo vaiku į baseiną. Vandeny gi galima vaiką nešioti kiek širdis geidžia

Kadangi vaiką antrą planuojame, bandau viską sudėlioti kaip bus... Ką daryti pirmą mėnesį pasigimdžius? Aš su pirmuoju, net normaliai pasėdėt negalėjau, pastovėt ilgesnį laiką buvo kančia (rūbus išsilygindavau iš kelių kartų). Pas mamą važiuot, kad padėtų?

Laukiu Jūsų patarimų, kad būčiau gerai pasiruošusi

ko gero idealiausias variantas yra toks, kad tarp vaikuciu nebutu didelis amziaus skirtumas. Na vieniems ir 4 metai yra mazai, o kitiems ir 2 metu skirtumas jau daug. Kaip paziuresi ko gero daug kas ir nuo auklejimo priklauso. Stai pvz. Mano tetis yra is 10 vaiku seimos. Tarp jauniausiojo ir vyriausiojo 20 metu skirtumas. Kai mano tetis gime, vyriausieji jau seimas ruosesi kurti. O dabar i juos ziurint, kai visi susirenka, tai geriausi draugai, vienas kito laukia, dziaugiasi susibure visi vienu metu.
Mudu su vyru tikrai norim turet antra vaikuti. Pirmajam jau greit bus du metukai, judrus, guvus mazylis, tik spek paskui begti. Planuose antras mazylis po poros metu, bus anksciau netycia- tikrai dziaugsimes ir lauksim.Bet kolkas ir su pirmuoju apstu veiklos ir begimo, todel pabusiu savanaude ir dar siek tiek palauksiu, pailsesiu o tada vel kviesimes gandrus

Na, visko buna as tai manau,jog pailsesiu kai uzauginsiu du vaikus Nes jei dabar lauksiu ir po kokiu 2 metu pradesiu ilsetis su pirmu vaiku, tai reiks pasiryzimu vel antram vaikui ir vel viskas is pradziu ... Tai be poilsio maziausiai 6 metai O cia su pametinukais pavargsti dvigubai, taciau ir dvigubai maziau laiko ... As noriu kazko gyvenime pasiekti, tai 6 metus isbraukti darbines patirties tikrai manau yra daug laiko... O labai nesinori gryzt i darba, ir vel po metu iseiti i dekretines

Sveiki,visada galvojau kad tarp vaiku nereikia daryti didelio skirtumo, kol pati nepagimdziau antro vaiko.tarp maniskiu 3m skirtumas,taciau jei buciau zinojusi kaip vyresnelis reaguos gal buciau ir dar palaukusi. zodziu mano berniukas labai pasikeite kai gime mazoji sesute.su juo neimanoma susikalbeti, nuolat atsikalbineja,dazniausiai visi pokalbiai baigiasi asaromis.nuolat pavydi ir pyksta sesei demesio.mes stengiames padalinti demesi,nors zinoma jam maziau dabar jo tenka,bet vistiek jam visada viskas negerai.as nesuprantu-negi tik mazosios gimimas galejo taip pakeisti vaika ar cia dar ir ta 3metu krize prasidejo?

Man ir baisiausia kaip reiks padalinti demesi.. giminaite turi 3m mergaite, tai sake geriau anksciau reikejo antro, arba jau veliau... Nes db ji reikalauja ypatingai daug demesio. Uzjauciu, bet tikiuosi kad laikui begant ir maziukei augant viskas susitvarkys