Kaip supratau kad tai jis? Nu kito tuo metu nebuvo, metai bego, tiko tada BET KAS: kad tik negirtuoklis, nemuseika, nepaleistuvis, nedvasinis degradas. Kas dar? Normalios isvaizdos. Kitu dalyku nenumaciau, atsivere paskui. Ne tik geri...
QUOTE (Li ute @ 2004 06 18, 08:15) |
Jau metus negyvenam kartu... bet as zinau, kad noriu buti tik su juo... prie sirdies nelimpa nei vienas gerbejas ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
Lievu sypseneliu pridejau

O gal musu TIEJI kur Irake zuvo? Nu tipo, nesutikome ir nebesutiksime?

Na as dar nezinau ar cia tas, nes dar nesiruosiu zanytis
Bet mes pradejom draugauti, kai man buvo 16, ir jau tada visiems skelbiausi, kad va uz sito as istekesiu...
Nezinau kaip man cia taip susviete, bet gal taip ir bus?

Bet mes pradejom draugauti, kai man buvo 16, ir jau tada visiems skelbiausi, kad va uz sito as istekesiu...


Aš su saviškiu pati norėjau susipažinti, bet kažkaip niekaip neišėjo.o po kiek laiko,kai jau beveik pamiršau kad toks yra,netikėtai susipažinom.ne veltui sako Kalėdos-stebuklų metas.
va dabar jau antri metukai eina.nors šiaip galvojau kad su juo nei mėnesio neištempsiu.kitą vasarą žadame tuoktis


gerai pamenu, kada supratau, kad cia tas... draugavom tada dar tik pora men. pamenu, sedejo pas mane ilgai, nes turejo teva is darbo baliaus kazkokio parsivezt. na, paskambino, isvaziavo. o as laukiu mzjako, kad jau grizo... laukiu laukiu, laukiu laukiu... kaip ner taip ner... nerimas paime... ziuriu, kad nervuojuos labiau nei mamos taip pat negriztancios laukdama... ir sedejau iki 3 val nakties, kol sulaukiau jo sms... ir tada taip gera sirdy pasidare... tiesiog jis 3 kart nuo mariu iki LZUU suvazinejo... o man taip del jo neramu buvo... vat tada supratau, kad beprotiskai ji myliu ir kaip man jo reikia.ir kad be jo daugiau nebegaliu. vta ta minute kazkas sirdy ir sukirbejo....
Tiesiog sutikus ji neliko jokiu abejoniu teketi-dar neteketi, bus geras-o gal nebus, jau gimdyti-o gal dar anksti, pasitiketi juo-o gal neverta. Tokiu minciu nebuvo, viskas vystesi labai naturaliai su kazkokiu tikejimu ir pasitikejimu vienas kitu. Mes daznai pakalbam, kad mus saugo angelai, nes pries mums susipazistant 9 menesiai atgal mire mano mociute, kuri tikrai man linkejo tik paties geriausio, o jo tetis tai is viso neseniai. Po laidotuviu buvo praeje tik 25 dienos, kai susipazinom. Sutariam idealiai dar ir dabar, na pasipykstam, bet del smulkmenu. Kazkada nusprendem, kad tai musu artimieji norejo, kad butume drauge ir suvede mus, nes abieju gyvenimai iki pazinties buvo pilni chaoso ir bedu. O dabar viskas klojasi kaip pagal uzsakyma.
Susipazhinom ir (!) isimylejom Internete. Kas nors butu man iki tol pasakes, kad taip imanoma, nebuchiau patikejusi. Kazhkas nerealaus - dar nemates zhmogaus, o shneki, kaip su savu. Panashus interesai, pozhiuriai, tai taip ir gaunasi. Tarpusavo supratimas ish karto. Po to susitikom, tai vel - lyg seniai pazhinotumem vienas kita. Po poros dienu bevaikshtinedami uzhejom i bazhnychia, stovim po kupolu ir ash jam aishkinu apie tokia teorija, kad stovint po kupolu prisisemi geros energijos ir t.t. ir pan. O jis man: ar tekesi uzh manes? Net negalvodama sutikau. Po poros menesiu atvazhiavo su zhiedu. Po metu apsivedem, turim dukryte... Aishku, kaip ir kiekvienoj sheimoj buna visko, bet giliai shirdyje visada zhinau, kad kas beatsitiktu jis - Tas
