
o as manau, kad nepatyrus kartu isbandymu, negali pasitiket - cia tas, ar ne tas. As irgi maniau, kad sutikau TA. Kartu mums budavo labai gera, bendraudavome neskaiciuodami laiko, ir visu pirma pasirinkdavome vienas kito draugija. Bet sulyg kiekvienu patiriamu sunkumu tas zinojimas ir vienas kito supratimas tolo... ir galiausiai nutolom vienas nuo kito, suprate, kad paskubejom isokt i santykius 

O as net nebandziau sau uzduoti klausimo tas ar ne tas...
Net nezinau ko ieskojau, kai ieskojau
Zinojau, kad mano pirmas vaikinas - ne tas..., kad antras - ne tas... O kai sutikau JI -
apskritai nesprendziau jokiu dilemu...



jis pats pas mane atejo ir pajutau kad man nereikia daugiau kitu o noriu but tik su juo

as irgi niekada negalvojau ar tai TAS ar ne, sutikau ji ir viskas buvo aisku
nors buvo momentu, kai norejau ji iskeisti kitu, bet jis buvo atkaklus, tada gal ir supratau kad TAS
ir jau 5 metai, ne karto nesusimasciau, ar TAS ar ne, tai tikriausiai TAS
nors buvo momentu, kai norejau ji iskeisti kitu, bet jis buvo atkaklus, tada gal ir supratau kad TAS
ir jau 5 metai, ne karto nesusimasciau, ar TAS ar ne, tai tikriausiai TAS

o as iskarto supratau tik pamacius, tik tuo kart nenorejau tuo tiketi, nes jis mna net nelabai patiko, bet tas jausmas liko net iki siol, nors mes jau ir nebekartu. O jis net sapnavo mane pries mums susitinkant. Net ir daug iskentus ir praradus si zmogu, jauciu, kad jis butent tas. idomu ar kam teko tai dar pajusti?
Oi ziuriu per velai as cia ilindau, bet gal dar gausiu pora patarimu
skaiciau ir galvojau kaip ir daugelis tikriausiai: ar TAS ar NE... sakot kad pajutot...kad supratot kad be JUO negalima gyvent... o kaip tada atskirti PRISIRISIMA nuo tikru jausmu?
nes manau apima tokie pat jausmai kaip ir isvardinti
viena diena rodos myliu, negaliu buti be jo, reikia kad butu salia, kad apkabintu, prisiglaustu i tisiog butu tik su manim... o jau visai kita momenta supykstu ant jo ir visi jausmai kaip dinge, nebenoriu matyti, nebenoriu nieko apie ji zinoti, bet pasiilgstu greitai
laukiu kad doutu zinia, kad napamirstu... nu kurie is jausmu yra tikresni? Pati nzn... ir noriu su juo buti ir ne... gal dar reiketu pasakyti kad pagrindiniai gincai del to kad as noriu daugiau jo demesio o jis negali duot daugiau
prasau prasdau padekit susiprast






Manau, kad svarbiausia- protu suvokti, kad tai zmogus, su kuriuo galesi buti, su kuriuo galesi dalintis buitimi. Na bent jau is to, kokius matau savo tevu ir kitu zmoniu pavyzdzius, tai laimingiausios tos poros, kuriose gal ne tiek buvo tos karstos is beprotiskos meiles, bet kur protu buvo suvokta, kad tai zmogus, kurio reikia. Taciau apti suprantu kaip sunku, kai su kazkuo pradeti bendrauti, nebegali be jo buti, o va nezinai, ar zmogus TAS... nes dabar ir pati esu lygiai tokioje pacioje situacijoje

Na bet jug norisi tikros MEILES tikru JAUSMU
o teveliu pavyzdys yra butent meile, didziule meile taip ir as noriu
bet as nesu tokia jau "paciuozusi" kad nesuvokt, kad svarbiausia ne jausmai
visdelto manau kad protas svarbiau nei
todie lb noecia atrast knygute kur perskaitei "meiles simptomus" ir zinai ar myli tu ji ar jis tave
na o kadangi tokia knyga dar neparasyta tai semiuosi patirties is kitu






QUOTE(mamaRama @ 2005 07 16, 23:26)
o as manau, kad nepatyrus kartu isbandymu, negali pasitiket - cia tas, ar ne tas. As irgi maniau, kad sutikau TA. Kartu mums budavo labai gera, bendraudavome neskaiciuodami laiko, ir visu pirma pasirinkdavome vienas kito draugija. Bet sulyg kiekvienu patiriamu sunkumu tas zinojimas ir vienas kito supratimas tolo... ir galiausiai nutolom vienas nuo kito, suprate, kad paskubejom isokt i santykius 

nu jo. gal turetu buti kokie laiko isbandymai ar dar kas. kiek as turejau besimezganciu draugysciu, bandymu susitikinet, tai atsiradus pirmai palankiai progai, pabegdavau. o kai pradejau draugauti su dabartine simpatija, net ir jam isvykus, saziningai ir is sirdies jo laukiau. man net paciai sunku kartais suprasti, kaip cia taip viskas uzsitese su juo.
nors ir tie laiko isbandymai irgi nevisada butini,kaip suprantu is kitu forumieciu, gyvenanciu >10 metu santuokoje, pasisakymu.
QUOTE(Linxma @ 2006 01 27, 12:02)
Manau, kad svarbiausia- protu suvokti, kad tai zmogus, su kuriuo galesi buti, su kuriuo galesi dalintis buitimi. Na bent jau is to, kokius matau savo tevu ir kitu zmoniu pavyzdzius, tai laimingiausios tos poros, kuriose gal ne tiek buvo tos karstos is beprotiskos meiles, bet kur protu buvo suvokta, kad tai zmogus, kurio reikia. Taciau apti suprantu kaip sunku, kai su kazkuo pradeti bendrauti, nebegali be jo buti, o va nezinai, ar zmogus TAS... nes dabar ir pati esu lygiai tokioje pacioje situacijoje 

hmmm... o jei dar jis, kuris galvoji, kad yra tau skirtas, nerodo praktiškai jokio noro būt kartu...?


Manau, į tokius klausimus galima atsakyti tik gyvenimo pabaigoj...
Mane labiau domina, ne ar Jis yra TAS, o ar aš Jam TA
