senmergės godos

Tu ne senmerge, tu vienisa mama

Mergaites, man 25 m. jau ant nosies ir neseniai issiskyriau su vaikinu, kuris man visomis prasmemis buvo pirmas. Nuo mazens troskau gyvenime tureti viena vieninteli vyra - ta, kuri mylesiu as ir kuris myles mane ir is meiles prisigimdysim buri vaiku... Bet taip buna retai - ir savo kailiuku tai patyriau. Atrodo - viskas, senmergiauti skirta ir man, nes nelabai kur nosi iskisu, o ir bendravimo su vyrais neturiu, nemoku elgtis "naglai", visad esu nuosirdi ir nuolaidi, beveik niekad nepykstu ir pan. Bet gyvenimas nesustoja. Ir patikekit manim - geriau buti vienai ir "senmergiauti", negu gyventi (neduok Dieve - nevykusioj) santuokoj ar poroj ir lygiai taip pat ar net dar labiau buti smerkiamai ar zeminamai pacio artimiausio zmogaus - vyro ar jo mamos del dalyku, kurie tokie beprasmiai ar klausytis pamokymu, kaip reikia gyventi... kap sakoma - geriau jaustis vienisai gyvenent vienai, negu jaustis vienisai, gyvenant poroj. Nezinau ar sutiksiu vyra, su kuriuo budama galesiu nuosirdziai ir be baimes jaustis savimi (labai noreciau toki sutikti), taciau kad ir kaip bebutu - geriau nereikia jokio vyro, negu kad bet koks. O tas "senmerges" "titulas" - tai tokia kvailyste, kad graudu net pagalvoti... kam griauti dvieju zmoniu ir gal but gimstanciu vaiku gyvenimus vien tik del to, kad nebuti senmerge... Tas zodis - uzsilikes is senobiniu laiku, kuri dabar mielai naudoja nesubrende vaikigaliai... Kiek santuoku isyra? Tikrai nemazai. As isvis galvoju, kad tikra ir nuosirdi santuoka, kuriai negresia skirybos galima sulaukus mazdaug 50 m. Tada jau zmones buna visapusiskai subrende, kazka gyvenime pasieke ir nebesiblasko, tad gali megautis ir dziaugtis tiesiog buvimu vienas salia kito. Zinoma, as nesakau, kad 50 m. moteris gimdys vaikuti, taciau jei moteris ir pagimdziusi, taciau nesusituokusi - ji vistiek senmerge, o vaikutis - nors ir mylimas bei laukiamas - vadinamas dar bjauresniu zodziu.... Zmones yra ziaurus: linke matyti, vertinti ir kritikuoti tik kitus, nepasiziurint i save. Daznam rupi tik "ikasti", uzgauti... Tad, mergaites, negyvenkim SAVO gyvenimu tik del kitu. Ir nereikia skaudziai reaguoti jei jus kas pavadina senmerge. Man taip pat daznas pasako, kad reiketu jau susirupinti... o as atsakau - tai ka man dabar daryti, jei nesutikau to zmogaus, del kurio as ir jis del manes nebijotume atiduoti savo gyvenimus - negi tik "del akiu" ir "laimingai istekejusios' (o veliau - issiskyrusios) statuso man griebti pirma pasitaikiusi bomzeli ir tempti prie altoriaus? Nesakau, kad visos santuokos nesekmingos - tikrai ne. Kartais zmones savo antraja pusele atranda is kazkelinto bandymo, bet apie ka as ir sakiua - merginos, neskubekim.

Nezinau, ar paguos... bet turiu drauge, kuriai neseniai sukako 32 metai. Ji istekejo liepos men., laukiasi leliuko. Nebutu keista, bet pries 1,5 metu ji neturejo vaikino, buvo, kaip sakant "net nebuciuota..." Sulauke

nu zinot kaip yra jau nuo 30 manau tikrai zmones skaito senmerge na bet nera ko nusiminti tikrai manau dar yra sansu sutikti savo meile

niekaip nesutinku - kas ir kur uzrse metus, nuo kuriuo jau moteris ar vyras laikomi senmerge ar senberniu. Cia kaip kam atrodo. Lygiai taip kaip mokykloje mes, mergiotes, tarpusavyje kalbedavomes - "pasimylesiu pirma karta kai bus 18". Ne velnio - buvo tokiu, kas pasimylejo ir anksciau, buvo ir tokiu, kurios pirmakart Tai padare veliau. Tas, kuris pazadetas - bus kaip padetas Ir nesvarbu apie ka kalbesim: apie santuoka, savo vaiku teva, ar tik apie sexa

musu visuomenej senmerge gali pradet jaustis ir 25, jei joks bernas vis dar nepasitaikes, o 30 as jau isvis nekalbu. jau 25 m mano visos drauges arba buvo sukurusios seimas, arba jau buvo ilgos draugystes. jei koks naujakas, tai visi porom, seimom, kad vyrams butu ka veikti, vaikams kartu pazaisti, pokalbiai apie vaiku bedas, seimos rupescius, o tu sedi kaip balta varna. sakot, keliauk, o su kuo? juk visos su bernais, vyrais, seima keliauja, o tu busi ta trecia? net ir kaina kaip vienam zymiai didesne. isejimas kur nors su podruzke vakare - tas isejimas, net jei ir be vyro, tai buna monologas apie vyra, namus, seima. ir dar visiems knieti paklaust, nuu, o tu kada tekesi, nu, pas tave kazkas yra ar vis dar ne. o giminiu baliai-gi kosmaras, kiekviena teta ir dede paklaus, kada tekesi, mat jis ir mirt spes, kol tu istekesi sustabarejes pas mus tas poziuris i vienisas paneles ir ziauriai.
beje, as savo drauga ne lietuvoj radau

Tiksliai, Alexxxia, pasakyta - sustabarejes. Cia - kaip pirstu i aki.
Bet tai va kokia tu saunuolyte - atradai laime svetur . Sveikinu Linkiu judviem DAUG DAUG DAUG LAIMES.

Dekui Linkiu ir tau ir visoms vienisoms mergaitems susirasti savo meile ir koks skirtumas is kur, ar kokiu budu rasta.

Paberze, skaiciau tavo posta, ir manau, kad 24 buciau atsakiusi panasiai. Maniau, kad cia as perpaudziau lazda, bet tamsta dar labiau. Jei is anksto su tokiom nuostatom apsiginkluoji, tai baugu. O del senmerges "titulo" tai jau sakiau-turiu stora oda, mane mazai jaudina aplinkiniu nuomone. Tiesiog esu senmerge-netekejusi merga, neturinti vaiku. Faktas kaip blynas. Ir jau kaip rasiau-dzin man ta santuoka, noriu vyro salia, ir vaiko su normaliu diedu. o tavo postringavimai apie vaika na kaip cia pasakius... Jei nepradejo biologinis laikrodukas tikseti, tai valio, bet kai pradeda, visoms skirtingai. Pvz mano organizmas ima is proto kraustytis per vaisingas dienas.
P.S. Zinai, Paberze, o dar daznai susiduriu su kita situacijos puse, nes mano darbas socialinis. Zinai, labai "saldi" senatve be vyro/vaiku/anuku, tiesiog pilnatve. Zinoma, cia vel galima n teoriju isvesti apie savanaudiskuma, laimingas/nelaimingas santuokas, etc, bet realybeje daug kas atrodo kitaip.
P. S.S. Sestadieni einu i pasimatuma.

man neuzilgo, uz menesiuko su truputi bus 32. ir as esu senmerge. bet mano gyvenimas labai primena sex`a ir miesta. ir as visiskai niekur neskubu. absoliuciai. seimos neneigiu, bet kada nors, kai savaime viska susiklostys, o jei nesusiklostys - mazai as pergyvensiu, tiesa pasakius.

visuomenė iš ties primeta savo nuomonę, kuri dažniausiai remiasi senais stereotipais. bet nežinau, gal mano giminės genai kokie ar ką, bet beveik visi tuokiamės vėlai. pvz., mano senelė tais senais senais laikais ištekėjo būdama virš 30 metų. aiškino jai, kad jau jai tai visai nėr šansų sutikti savo vyro, kad reikia čiupti koks papuola. gi sena merga-gėda visai giminei. bet mano močiutė nepasidavė tai psichozei. ištekėjo iš meilės ir susilaukė 6 vaikų. mano viena teta ištekėjo 38 metų ir susilaukė vaikučio. ir nepasakyčiau, kad iš bėdos. kavalierių turėjo užtektinai. man irgi 30 metų tuoj bus, bet nesuku galvos dėl vedybų. ir jei kas klausia, kada vestuvės, kada vaikučiai, sakau, kad esu laimingai neištekėjusi ir tuo patenkinta:)

Mano tevas vede 35, o jo sesuo-36. Abu po du vaikus isigijo.
As istekejau jauna(21), mano brolis- 32.
Tos tevo sesers sunus vede 34 ir jau turi 3 vaikus, o dukra - 35, dar vaiku neturi. Zodziu visi, isskyrus mane, buvo vadinami beviltiskais senberniais ir senmergem, bet visiems atejo laikas ir tas statusas pasinaikino.
Gal baikit, jus su tom paranojom, a?