Aš niekaip nesuprantu kodėl susituokus/kartu gyvenant du atskiri individai turi tapti kažkokia "viena" asmenybe- kuri viena pie kitą "viską" žino, skaitinėja paštą, naršo telefone ir etc....
QUOTE(Dalia30 @ 2005 11 09, 00:01)
O kita sena rusų patarlė "muša, vadinasi myli" irgi nediskutuotina teisybė? Liaudies išmintis tsakant?
QUOTE(Dee_Dee @ 2005 11 09, 11:46)
O kita sena rusų patarlė "muša, vadinasi myli" irgi nediskutuotina teisybė? Liaudies išmintis tsakant?
zinot o as manau, kad beprasmiski cia gincai, kiekviena turim savo seimos moduli, kiekviena ji kaitaip isvaizduojam, kas vienam priimtina, kitam gal but atvirksciai. vienam seima yra viskas, visas gyvenima, kitam tai tas pats, kas ir nevedus. vienam seimoje reikai pagarbos, kitam priesiangai to visai nereikia. is tiesu mes kiekviena kuriam savo seima, ne kaimynu, ne draugu, ne tevu, o savo ir tik savo. vienose seimose vyras ir zmona turi po meiluzi ar pora ir tai toleruoja (nes tai madinga), kitoj toki dalykai nesuprantami. 
Na man buvo kitaip, as niekada netikrinau savo vyro, bet viena diena netycia pamaciau zinute nuo ... kitos, tai ir dave man pagrinda juo nepasitiketi, po to darviena zinute... ir dar... Po paskutines jo " nekaltos draugystes" jis isejo (na as ji isvariau, nes buvo laaabai skaudu), ir dar negrizo. As jam skambindavau prasiau ir taikytis ir skirtis, bet visas pokalbis baigdavosi tik eiliniu gincu. Dabar nei as jam skambinu nei ji man. Sirdije negaliu taip paprastai imt ir ji istrint, vis rusena viltys jog dar susiprotes, apgalvos savo klaidai ir pareis... kvaila ar ne??
Ne, visiškai nekvaila, viltis dar niekada nebuvo kvaila. Kas yra žmogus be vilties? kažkoks robotas.
Pries 5m. palikau drauga (gyvenom 3m.). Jam vis kazkas rasydavo, kartais skambindavo. Tada maniau, nu as tai jau neseksiu, netikrinsiu ir t.t. Buvau tokia "tolerantiska" 
Kadangi as nieko nesakiau, tai sms vis daznejo, paslaptys didejo. Mes issiskyrem. Veliau, gal po metu, paklausiau kaip ten viskas buvo. Sako, naivuole tu, tikejai, kad ten drauges. Na, buvo drauges gal pusmeti, o po to...
Praejo 5m.
Kai dabar vyras gauna sms, is karto pagalvoju, kad ir vel gali taip nutikti, tai dabar paklausiu kas cia raso
Nenoriu buti paranojike, bet kazkaip jau ziuriu atsargiau. Nors nuo nieko nesi apsaugotas. Bet visokios drauges tai man dabar itarimus jau keltu.
Kadangi as nieko nesakiau, tai sms vis daznejo, paslaptys didejo. Mes issiskyrem. Veliau, gal po metu, paklausiau kaip ten viskas buvo. Sako, naivuole tu, tikejai, kad ten drauges. Na, buvo drauges gal pusmeti, o po to...
Praejo 5m.
Kai dabar vyras gauna sms, is karto pagalvoju, kad ir vel gali taip nutikti, tai dabar paklausiu kas cia raso
Nenoriu buti paranojike, bet kazkaip
jau ziuriu atsargiau. Nors nuo nieko nesi apsaugotas. Bet visokios drauges tai man dabar itarimus jau keltu.
QUOTE(Dalia30 @ 2005 11 08, 23:01)
Dalia 30 skaito mano mintis...Vakar ta fraze buvau prisiminusi
QUOTE(Fėja @ 2005 11 09, 11:39)
Mano pozicija tokia, kad kiekvienas žmogus turi turėti savo neliečiamą/intymia erdvę.
Labai pritariu. Tk nereikia sakyti, kad privatumas gali buti tik tose seimose, kurios nesidalina mobiliais telefonais ir netikrina (tycia ar ne) vienas kito kiseniu. Savo vyro pinigine, telefona ir kisenes zinau is kasdienio gyvenimo, bet tie dalykai ir jam paciam neasocijuojasi su labai jau saugoma "privacia erdve". As ir pati privatuma suprantu kitaip.
Beje, pats temos pavadinimas viska pasako - slaptas telefonas nuo zmonos. Jei tektu gyventi su tokiu privatumu praktikuojanciu vyru, tai buciau laimingesne viena
QUOTE(baltic*girl @ 2005 11 09, 21:02)
Beje, pats temos pavadinimas viska pasako - slaptas telefonas nuo zmonos. Jei tektu gyventi su tokiu privatumu praktikuojanciu vyru, tai buciau laimingesne viena
Nei temos pavadinime, nei kur kitur neminimas "slaptas" telefonas.
Kalbama buvo apie tai kad temos autorė patikrino normalų, kasdieninį, vienintelį vyro telefoną ir rastus SMS išpūtė iki nežinia kokių "įrodymų" - tai buvo toli gražu ne "slaptas" telefonas....
o jei ir turi gyvenime kažką savo ir slapto, tai nesi vertas žmonos ar vyro pagarbos dėl to.?Kiekvienas žmogus individualus ir su savais keistumais 
Jei aš kažko nemėgstu, tai nebūtinai reiškia, kad jau kažką slepiu...Pvz. daugelis nemėgsta, kai darbo metu ar darant kažką namie atsistojama už nugaros ir žiūrima..gal kiti nelabai gali toleruoti knisimąsi po daiktus. Aš tokia esu. Nežinau iš kur toji "problema", bet mane klaikiai erzina, kai tarkim atėjęs pakalbėti bendradarbis nevalingai pokalbio metu kilsteli kokį popierių nuo darbo stalo 
Tą patį aš atsinešiau į šeimą Man klaikiai reikalinga erdvė apie mane ir mano neliečiami daiktai 
Mano daiktus imti galima, bet nerekomenduojama
Jei aš kažko nemėgstu, tai nebūtinai reiškia, kad jau kažką slepiu...Pvz. daugelis nemėgsta, kai darbo metu ar darant kažką namie atsistojama už nugaros ir žiūrima..gal kiti nelabai gali toleruoti knisimąsi po daiktus. Aš tokia esu. Nežinau iš kur toji "problema", bet mane klaikiai erzina, kai tarkim atėjęs pakalbėti bendradarbis nevalingai pokalbio metu kilsteli kokį popierių nuo darbo stalo Tą patį aš atsinešiau į šeimą Man klaikiai reikalinga erdvė apie mane ir mano neliečiami daiktai Mano daiktus imti galima, bet nerekomenduojama
QUOTE(nuodeme @ 2005 11 09, 10:48)
Jei nors kartą būtum mačius vyrišką striptizą, žinotum, kad niekas prieš nosį organais nemakaluoja. Negalima teigti, kad patiekalas neskanus, jei niekad jo neragavai.
