QUOTE(HoTea @ 2010 01 06, 15:32)
Turbūt numirčiau kartu...

Man kai reikia atsisveikint su žmogumi, su kuriuo nedaug bendravau, nedaug pažinojau, aš verkiu be paliovos, nemiegu naktimis, o jei artimas, turbūt atsigulčiau kartu...
As daug kartu galvojau, nueisiu, atsigulsiu, apklosiu ta zemele sirdim...bet kas is to...niekas nepsikeis

todel atsitojam, einam, ir net ziurim i prieki
Papildyta:
QUOTE(Egle C @ 2010 01 13, 16:15)
Vyro darbovietės interneto puslapyje yra jo cv ir ten buvo užrašas "turi sūnų ir dukrą". Kai dukrytė mirė, kažkara atsidariau, o ten tik "turi sūnų". Atrodo, kaip ir logiška viskas, bet tuo momentu atrodė, kad tikrai nebeištversiu to, kas užplūdo...

ir kas svarbiausia, kad gyveni toliau... bet tu "momentu kai atorde, kad tikrai nebeistvresiu to" yra milijonas, jie iskyla netiketai, nuo menkiausio sakinio, uzraso, zodzio, veiksmo, muzikos, nuo bet ko