....... Prisimenu vieno kunigo zodzius jis sake, kad kas kart stovedamas ties vaiko karstu uzduoda sau ir Dievui ta klausima " kokia prasme"....jis nerado per daugeli metu atsakymo i si klausima, nei savyje, nei religijoje. Ar mes rasime atsakymus i visus mus uzpludusius klausimus. I kai kuriuos taip: kaip isgyventi? visai netiketai patiems sau randam budu isgyventi-kas pasineria i darbus, rankdarbius, ar naujai savyje atrasta talenta, kas randa paguoda pas psichologa, kazkas pasiryzta naujai gyvybei, kiti pradeda prasminga veikla. Budu tiek pat kiek netekciu. Juos padiktuoja musu prigimtis. Visa kita laika mes einame su netektim is pradziu labai arti jos, kad isjaustme ir suvoktume tai kas ivyko, veliau netektis eina musu seselyje, sitas etapas iki gyvos galvos....Kad nesijaustume vienos ar vieni atsidureme stai cia, skyrelyje kur svetimas skausmas buna toks pazistamas ir artimas. Kelia cia jau radai
I klausima ar yra kaltu atsakymas niekada nebus vienareiksmis. Vaiko mirtis yra zmonijai sunkiai priimtinas ivykis, net labai stengiantis to fakto neimanoma priimti kaip naturalaus, nors mirtis yra vienintelis tikras ir naturalus dalykas musu gyvenime. Atrades kalta, visada ta atradima gali pamatyti is kitos puses. Pvz: gydytojas nepastebejo rimtos ligos- sakytum gydytojo kalte, bet cia klausimas ar toje situacijoje gydytojas galejo pastebeti. Prielaida, kad taip, bet pritruko ziniu, patirties, tada persasi nauja ikiri mintis, kodel as jo atsakymu pasitikejau, kodel nenujauciau, kodel nerekiau, ju begalybe tu savigrauzos sakiniu. TAigi vel kaltes faktas lieka miglotas. Ir galiausiai suvokus, kad tos eigos negalejai numatyti is tiesu apsistoji ties atsakymu, apie kuri rase EgleC- kaltas Dievas, kaltas likimas....
Todel kiekvienas sprendziame ar mes ieskome teisybes pasyviai, ar aktyviai. Manau, kad mes visi vienaip ar kitaip jos ieskome ir tik nedaugelis atsiduoda visiskai Dievo valiai, bet tai giliai tikinciuju privilegija ir savotiskai as jiems net pavydziu.
Koki tu buda bepasirinktum jis bus TEISINGAS. Niekas neturi jokios moralines teises tau prikisti, kad kazko nepadarei, ar padarei. Jei sirdis sako, kad nori viska iki galo issiaiskinti taip ir daryk. As asmeniskai is tu , kurie nori zinoti atsakymus, bet pries priimant toki sprendima reikai sau pasakyti, kad jie bus per sunku tu galesi nutraukti ta paieska!!!
Kaip jauciasi likes vaikas? Klausimas , kuris sunkina tevu gedejima, nes tada kai istiesu jegu tebuna sau paciam prisiversti islopti is lovos, ir kazkaip gyventi toliau, reikia pagalvoti apie salia esanti zmoguti, kuri vis dar reikia moketi myleti, su kuriuo reikia dziaugtis, kuriam reikia padeti issakyti savo liudesi. Vaikai gedi kaip ir suauge, tik jie savo jausmus iseiskia trumpais etapais, jie gali liudeti ir cia pat apsisuke juoktis, bei kviesti pazaisti kartu. Skaiciau vienos vaiko netekusios mamos straipsni jinai rase, kad diena po netekties vyresnysis sunus paprase pasokineti ant batuto ir jinai su juo sokinejo, bet tas pats sunus kruopsciai atrinko jaunelio nuotraukas ir jas suklijaves padare albuma, saugo jo meskiuka ir vis retsykiais garsiai pamasto kaip brolis gyvena ten kazkur... tavo sunukui 5. tokio amziaus vaikai dar pilnai nesuvokia mirties kaip isnykimo fakto, o gedejimais jiems kaip delione, jie renka daleles per gerokai ilgesni laika is musu reakciju, musu pokalbiu ir deda jas kol susidaro jiem priimtina mirties vaizda. Tu mastai kas jo galveleje dedasi, tiesiog paklausk, pakalbink ji. Nera uzdraustu temu su vaikais , bet jiems reikia vedlio.
Ar saugoti aplinkinius nuo savo skausmo? As nesaugociau
Jie suauge zmones ir speju sugebes susidoroti su tavo liudesiu ar poklabiais apie netekti. Kazkas supras, kad tau tai svarbu ir juose dalyvaus, tie , kurie nores patys apsisaugoti pasitrauks ir neiskos su tavimi kontakto. Apribodama save , tu uzkerti kelia ir tavo bendradarbiams isgyventi tuos jausmus, bei uzkerti kelia tiems , kurie galbut realiai galetu tave palaikyti tokiu begalo trapiu laiku...
cia tik mano isgyvenimu padiktuotos mintys.
Tu zengi pirmuosius zingsnius, jie patys sunkiausi ir labai svarbus, todel belieka giliai ikvepti ir eiti, paisitikint savo instinktu, jau veliau viskas susidelios ir kelias bus aiskesnis, tada ir atsakymai i klausimus ateis pamazu
