QUOTE(carramele @ 2010 01 08, 21:39)
Aš irgi šiandien su kepiniais draugavau. Bet iš mano turėjusių būti keksiukų su mėlynėm gavosi kažkas labiau jumoristiško, negu skanaus
Netyčiom šiandien užklydau į Limour Rūtelės istoriją. Graudu, kad tokia maža angelytė išėjo. Ir žavu, kaip jos tėvai moka taip šviesiai eiti per netektį. Bet kažkaip tame kontekste pasijutau niekam tikus. Tarsi reikalavimų kartelė būtų staiga pakilus nuo "kaip nors išgyventi" iki "išgyventi tai su džiaugsmu"
carramele, gedejimas tai ne mada, kurios reikia vaikytis, kad atrodytum neprasciau nei kiti...
Nekelk sau jokiu karteliu. Tavo kelias per sia patirti unikalus, jis negali buti toks kaip limour, arba kaip kitos is musu. Juo tiesiog reikia eiti ir jei ilga laika vienintelis jausmas tebus " kaip nors isgyventi" tai reiskia taip turi buti. Iki netekties mes ateinam su skirtingu "bagazu" ir per ja pereinam skirtingai. kartais is tiesu labai norisi isgirsti ta stebuklinga recepta kaip isgyventi, kaip isgyventi graziai, bet jo nera, nes i kito kaili neilysi, jo jausmu neisjausi. jei dabar ir uzsoktum iki limour seimos karteles, ar tai butum tu?..galbut ateis ta diena kai visos jos mintys bus tau naturaliai artimos, savos, o gal tu surasi ta savaji buda dziaugtis, savaji buda nebejausti ilgesio ir skausmo. Manau, kad ir pati limour atiduotu visa save jei tik zinotu, kad tai sugrazins jos Rutele, o ir po silta sypsena slepiasi raudanti sirdis, tik ji rauda siuo metu kitaip nei tavo, nei mano. Tuo mes ir zavus zmones, kad esam tokie nepakartojamai skirtingi.
reik kazka daryti su tavo saviverte
Papildyta:
QUOTE(rencius* @ 2010 01 08, 14:09)
na as tai sedziu ant biliotenio ilgalaikio tai dabar laikas kaip slinks letai
zavu ziureti i tavo liniuote

. galiu paklausti, kodel tave "ikalino" namie

?