Atleidimas zmogui, nieko bendro neturi su neva vertybiu stiprumu/turejimu. Ar to zmogaus, kuris negeba atleisti, ypatingu dorovingumu. Tai tik parodo, kad zmogus yra traumuotas, negali/nenori istrukti is pagiezos, savigailos liuno. Salyginai normalius zmones tokia busena gniuzdo, vargina jie stengiasi tuo atsikratyti, pasirodo yra tokie zmones, kueim tai suteikia neva pilnatve gyventi. Bet ar gali destrukcine jega buti gera terpe zmogaus gyvenimui, abejoju. Negatyvas zmogui blogas pakeleivis, jj savyje puoseleti save nuodyti.
Papildyta:
QUOTE(Pauliusas @ 2014 01 03, 20:44)
Velnia ži, kažkoks liberastinis požiūris, taip visi męs darome klaidas, deja ir už jas mokame pasekmėmis. Jei kartais jūsų brangiausias parodytu jums Einikio kablį, jus iš humanizmo pasiūlysite jam arbatos pataisyti.
O tai ES neklystanti ???
O tai ES neklystanti ???
Ne, mielasai, tiesiog, as zinau uz ko teku, su kuo gyvenu. Jis ne ka blogiau zino mano prioritetus/vertybes, jam palikta teise rinktis. As galiu atleisti neistikimybe, jei zmogus atgailauja, bet smurto, niekada, jis negali buti pateisinamas. Bet gerai pagalvojus, ir tai turi isimtys, tarkim jei mane istiktu isterijos priepuolis, as negaleciau sustoti juoktis, truktu man oro, butu tikimybe uzdusti, tada taip, as jam atleisciau, jei vyras trenktu man per veida.
Papildyta:
QUOTE(deep @ 2014 01 03, 20:54)
O jeigu tai vis dar skaudina prisiminus,reiskias,kad neatleidai?
Skaudinti dar gali, iliuzijos praradimas, suvokimas, kad klydai vertinimuose - neikas gi nenori buti kvailio vietoje, labai daznai lieka iskaudinta musu puikybe. Darbas su savimi, tai padeta iveikti.






