QUOTE(nelabai @ 2010 01 18, 00:18)
Saunu, kad neturite problemu.
Bet nesuprantu, kodel jus metus skaitinejate sia tema. Jei turejote sios temos problema ir ja issprendete "ne liezuviu SM", tai galite cia pasidalinti
Visi turime teise reiksti savo nuomone, bet nebutina skaudinti zmoniu
Žinai
nelabai, nebūtina turėti būtent tokią problemą, kad paskaityti temą. Ir aš nenorėjau
ssiimmaa įžeisti, o tik pasakyti, kad man asmeniškai labai negražu kai žmonės pastoviai varo ant savo artimų žmonių.
Sekančiame
minha pacituotame mano poste, aš pati su piktumu rašau apie savo artimą žmogų, bet kas to nedaro apimtas piktumo akimirkos, tiesiog reikia jausti ribą
QUOTE(minha @ 2010 01 18, 08:48)
ernesin 2010 01 01, 19:27 Paskelbta: #135
Super senbuvis
Grupė: Senbuviai
Žinutės: 3609
Prisijungė: 2008 05 13
Vieta: Sostinė
Apdovanojimų: 0
Sveikutės
Pasipasakosiu ir aš, vakar vakarodama skaičiau šią temą, nes jaučiausi panašiai kaip temos autorė. Pirmiausia turbūt turėčiau pasakyti, jog MB linkęs į alkoholizmą, o padauginęs paprastai pasako labiau daug įžeidžiančių dalykų, ko pasekoje mes visada susipykstame, o atsiprašinėti deja jis nėra linkęs. Mes kartu jau beveik 7m, ir turbūt kyla klausimas ką aš su juo tiek metų veikiu. Banalu, bet tikrai myliu, gal už tai neišsiskyriau dar prieš 6m, kai netgi negyvenome kartu, o teko ne kartą pažinti jo būdą. Labai suprantu hemetra, nes taip pat gyvenu jo bute, o užėjus jo pykčių priepuoliams taip pat girdžiu žodžius "čiuožk iš čia" , o mano šeima taip pat gyvena kitame mieste, todėl nepritrankysi durų. Kiekvieną kartą atėjus blaiviam rytui, po tokių pykčių, aš anksčiau ar vėliau jam atleidžiu ir mes susitaikome. Šiais metais dieną prieš Kūčias jis grįžo iš darbo Kalėdinio vakarėlio ir vėl padauginęs, kai užsuko į mano kambarį pasikalbėti, prašiau nepratarti nei žodžio nes žinojau, kad ir vėl pasakys daug skaudinančių žodžių, deja nepavyko jo sulaikyti, pasakė, kad nenori su manimi švęsti Kūčių, kad galiu "čiuožti iš čia". Kitą dieną taip ir padariau, nes užvirė moteriškos ambicijos, sėdusi į traukinį išvažiavai švenčių švęsti į namus viena. Širdis verkė, bet stengiausi laikytis, grįžusi po švenčių į namus nepratariau nei žodžio, deja ir jis. Vakar grįžusi po darbo radau jį beišeinantį švęsti Naujųjų pas draugus(turėjome eiti drauge), pasijaučiau šlykščiai, visiškai pažeminta ir paminta po kojomis, rodos man širdis trūktų jei išeičiau tokią dieną švęsti ir žinočiau jog jis vienas paliktas namuose. Supratau, jog per tiek metų visiškai nepažinau žmogaus. Stebiuosi kaip vidurnaktį užmigau ir miegojau taip kietai, kad negirdėjau kaip jis grįžo, kaip nekeista blaivus(čia kaip ir 2010-jų stebuklas man) per tiek metų nesu per tokias šventes jo mačiusi blaivaus, pradėjau galvoti, gal suprato klydęs, gal vis gi prieis pasikalbėti, deja... pavakarį sulaukė skambučio ir išvažiavo švęsti toliau...
Atsiprašiau, kad išsiliejau, bet taip sunku širdžiai priimti, kad viskas baigta...
____________________________________________________________________
nepatingejau ir atknisau si posta, ilgai dvejojau pastinti ji cia ar ne, bet niekas neturi teises uzsipulti vienos ar kitos sios temos pastovios dalyves del jos issikalbejimo
Na ir ką jūs norėjote čia parodyti "atknisdama" šį mano postą?

Jau parašiau, kad neužsipuoliau jos, o išsakiau savo nuomonę, jog pastovus apkalbėjimas darosi šlykštus. Ir jei gruodžio 31d parašiau tokį postą, tai nereiškia, jog metus "varysiu" ant savo artimo žmogaus, bet gyvensiu šeimoje kaip niekur nieko.