QUOTE(ernesin @ 2010 01 18, 23:30)
Atrodo nesupratai manęs, norėjau pasakyti, kad ne už akių išsiliedinėju forumuose, o susėdusi su juo stengiuosi kuo ramiau pasakyti kas man nepatinką, ko tikiuosi iš jo ir ką galėčiau padaryti aš. Ir gailiuosi, kad to nepradėjau daryti prieš 7m

tai va, gerai, kad antra puse linkusi isklausyti ir pritaria tokiam problemu sprendimo budui. o kai snekiesi viena, ir niekas nesiklauso, niekam neidomu, nu tai reikia gi kur nors issisneketi

tai ir varau cia kas ant dusios gula.
leber, bandysiu deti santrauka kas man pagelbejo. kaip pasveikau. nors randus dar ilgai reiks gydytis. visu pirma - darbas. visu antra - labiau pradejau galvoti apie save. gilintis, mastyti, ieskoti priezasciu kodel viskas vyksta, nuo saves kaltinimo po truputi priejau prie savianalizes, ko noriu, ko man reikia is sio gyvenimo ir pan..... ir galu gale kai jau atsibodo galvoti, kai jau pavargau nuo viso to mastymo, ka ne taip padariau, ka reiketu padaryti kitaip, ka galeciau padaryti kad jis pasveiktu, sutikau zmogu, su kuriuo uzteko pasneketi, pasokti.... zmogu, kuris man visais atzvigliais atrodo tobulas (panasios mintys, panasus draugai, panasus pasaulio vaizdas, muzika ta pati, na zodziu toki, kuri noreciau sutikti jei man dabar siandien butu 21) ir su kuriuo nuo pat pradziu buvo aisku kad ateities nera ir negali buti. uzteko to tokio atotrukio nuo sio pasaulio. pamaciau kad mano priepuolis nera vienintelis siam pasauly. kad yra kitu idomiu zmoniu. pagaliau nustojau galvoti. tiesiog pasidaviau, kaip bus taip. atsidaviau i rankas aukstesniai jegai, kad sudeliotu viska kaip turi buti. ir sudeliojo. gal ne taip, kaip reiketu, gal ne visai taip, kaip tikejausi, bet viskas bus gerai. kad ir kaip pasibagtu - tikrai zinau kad viskas bus gerai. sutikau tobula zmogu, neturiu prie ko prikibti. anksciau apie savo vyra su drauge snekedama (kai klausdavo ka as su juo dar veikiu) atsakydavau, kad va, jis toks anoks, nu bet...... ir nutildavau. nes nesurasdavau nei vieno BET, kuris paaiskintu, kokio velnio as su juo dar tampaus. dabar atsirado tu BET. nesismulkinsiu siandien kokie jie, bet atsirado. gal i viska paprasciau pradejau ziureti. gal nukrito nuo peciu ta tokia nasta, grauzatis, kad va, as kaip naslaite sedziu namie, kol jis uliavoja, kokia as nelaiminga ir pan. dabar ir as pauliavojau. gal jauciuos lengviau del to, net nezinau. nebesigilinu taip smarkiai. bus kaip bus. nebebijau nieko, kad ir kaip viskas baigtusi. visi jie susipranta, kai pasidaro nebereikalingi. kai pasidaro nebe pasaulio bambos
Papildyta:QUOTE(leber @ 2010 01 18, 23:00)
kaip kuri pakeitė savo nuomonę apie vyro problemą
kaip kuri susidėliojo kitokią nuomonę apie vyro visokius pasisakymus
ir t.t
nu rimtai zinokit kito atsakymo nesugalvoju - tikrai pasidare nebeidomu. ne kitaip. tik tada, kai nusisukau nuo jo ir atsisukau i gyvenima, jis susieme, nesusieme, del akiu susieme... nezinau, bet nu ir nebeidomu. pasikeite nuomone tik tada, kai pamaciau kaip grazu lauke

moterys nesnauskit! apsidairykit kiek daug aplink graziu dalyku be diedo yra

aisku, mano cia papostringavimai niekam neidomus, nes ir man ta pati visos kalet i galva, kol pacios nepamatysit niekas nieko neikals. arba kol kas nors neparodys

ateis visoms po truputi tas laikas. nezinau kiek man cia tas toks durnumas tesis, bet kad tik ilgiau.... taip gera ramiai jaustis....